Jau ten gyvenu
Atsisiųsti:
1. Kol mėnulis šią žemę lydės,
Patekėjęs naktim kol pro langą švies –
Mes gyvensim ilgai.
Dievo žodis išsipildys tikrai.
Mūsų žemė lyg perlas graži:
Tyvuliuoja čia jūrų gelmė tyli,
Gaiviai kvepia žolė...
Su vėju dvelkia nuostabi ramybė.
Taip, tikrai taip bus!
Pasaulį naująjį regiu.
Aš jau ten gyvenu.
PRIEDAINIS:
Laukia, liepsnoja širdis!
Inkaras sielos – tvirta viltis.
Reikia svajoti, matyti ir laukt,
Mintimis apsigyvent.
Aš jau ten gyvenu.
2. Laiko daug bus, jo viskam užteks:
Bėgt per lygumas, kalnus, braidyt po upes.
Mūsų jaukūs namai...
O aplink vien artimi draugai.
Ir ateis toji diena,
Kai palies iš nugaros ranka,
Ir priglusi šiltai...
Dienų daugybę nematei – ir jau štai!
Taip, tikrai taip bus,
Ir nebeužtruks.
Aš jau ten gyvenu.
PRIEDAINIS:
Laukia, liepsnoja širdis!
Inkaras sielos – tvirta viltis.
Reikia svajoti, matyti ir laukt,
Mintimis apsigyvent.
Aš jau ten gyvenu.
INTARPAS:
Kaip žemę girdo lietus,
Jehova tesės savo žodžius.
Kiekvieną gyvą būtybę –
Atgniaužęs delną pamaitins jis mus.
PRIEDAINIS:
Laukia, liepsnoja širdis!
Inkaras sielos – tvirta viltis.
Reikia svajoti, matyti ir laukt,
Mintimis apsigyvent.
Aš jau ten gyvenu.
Aš jau ten gyvenu.
Aš jau ten gyvenu.
Aš jau ten gyvenu.