1. Savo brangų Sūnų

Paaukojo Jehova,

Kad mums nuodėmę atleistų

Ir mirtis būt pakirsta.

Jeigu gręžiamės į Tėvą

Atgailos širdim pilna,

Jis per Kristų dovanoja,

Nors ir didelė skola.

2. Dievas mums atleidžia,

Jei atleidžiame ir mes,

Jeigu savo kaltininkams

Tuoj nubraukiame kaltes.

Nuolat stiprinam vienybę

Maloniu, taikiu žodžiu,

Turim gailesčio apstybę,

Meilės einame keliu.

3. Mokomės kas dieną

Tos vertybės — pagailos.

Nuo rūstybės ji apsaugos,

Nuo pagiežos ji vaduos.

Teuždegs mus Dievo meilė,

Teįkvėps gaili dvasia, —

Patys būsime atlaidūs

Kaip ir Tėvas danguje.