1919­-AISIAIS išsipildė šios dvi pranašystės: apie „sausuosius kaulus“ ir apie „du liudytojus“. Regėjime apie „sausuosius kaulus“ išpranašautas labai ilgas, kelių šimtmečių trukmės laikotarpis, kurio pabaigoje Dievo garbintojai atgyja ir išauga į milžinišką minią (Ez 37:​2–4; Apr 11:​1–3, 7–13). O pranašystėje apie „du liudytojus“ nurodytas trumpas periodas, kurio gale atgijo nedidelė Dievo tarnų grupelė. Jis truko nuo 1914­-ųjų antrosios iki 1919-ųjų pirmosios pusės. Taigi abiejose pranašystėse kalbama apie Dievo tarnų atgijimą ir abi išsipildė 1919 metais. Tada, Jehovos padedami, jo pateptieji tarnai „pakilo ant kojų“, buvo išlaisvinti iš didžiosios Babelės vergijos ir suburti į bendruomenę (Ez 37:10).

Tačiau tarp šių pranašysčių yra ir vienas svarbus skirtumas. Regėjime apie „sausuosius kaulus“ nusakyta, kad gyvybę atgaus visi pateptieji krikščionys. O „du liudytojai“ vaizduoja keletą Dievo pateptų krikščionių – tų, kurie vadovavo organizacijai ir buvo paskirti „ištikimu ir nuovokiu vergu“ (Mt 24:45; Apr 11:6). a

1. PO 100­-ųjų m. e. m.

   Antrajame m. e. šimtmetyje pateptųjų krikščionių bendruomenė, kalbant perkeltine prasme, buvo nužudyta – „slėnis buvo pilnas kaulų“.

2. 1919­-ŲJŲ PIRMOJI PUSĖ

   1919 m.: „sausieji kaulai“ atgyja – Jehova išvaduoja pateptuosius iš didžiosios Babelės nelaisvės ir vėl suburia į bendruomenę.

1. 1914­-ŲJŲ ANTROJI PUSĖ

   „apsivilkę ašutinėmis“ pranašauja

   1914 m.: „du liudytojai, apsivilkę ašutinėmis“, pranašauja trejus su puse metų. To laikotarpio gale jie, vaizdžiai tariant, nužudomi.

2. perkeltine prasme miršta

3. 1919­-ŲJŲ PIRMOJI PUSĖ

   1919 m.: „du liudytojai“ atgyja – maža organizacijai vadovaujančių pateptųjų brolių grupė paskiriama „ištikimu ir nuovokiu vergu“.