Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

19 SKYRIUS

„Kur tik upė tekės, visur bus gyvybė“

„Kur tik upė tekės, visur bus gyvybė“

EZECHIELIO 47:9

TRUMPAI: Ezechielis regėjime matė upę, tekančią nuo šventyklos. Ką tas regėjimas reiškia?

1, 2. Kokia vizija aprašyta Ezechielio 47:​1–12? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.)

 EZECHIELIS vizijoje regi dar kai ką įspūdingo – nuo šventyklos teka upė! Krištolo skaidrumo vanduo veržiasi iš po šventyklos slenksčio rytinių vartų kryptimi ir sruvena tolyn. (Perskaityk Ezechielio 47:​1–12.) Angelas drauge su Ezechieliu išeina iš šventyklos teritorijos. Jis vis pamatuoja nueitą atstumą ir kaskart liepia Ezechieliui bristi per vandenį. Upė gilėja ir galiausiai jos nebeįmanoma perbristi, tektų plaukti.

2 Angelas Ezechieliui pasako, kad, upei įtekėjus į Negyvąją jūrą, jūros vanduo taps gėlas. Visur, kur tik upė teka, randasi žuvų ir kitokios gyvybės. O abiejuose krantuose auga įvairiausi vaismedžiai. Jie kas mėnesį subrandina naują derlių, jų lapai tinka gydymui. Įsivaizduok, kiek ramybės ir vilties Ezechieliui įkvepia toks vaizdas! Tačiau ką iš tikrųjų šis regėjimas reiškė jam ir kitiems tremtiniams? Ir kuo jis reikšmingas mums?

Ką šis regėjimas reiškė tremtiniams?

3. Iš ko žydų tremtiniai galėjo numanyti, kad Ezechielio regėta upė yra tik įvaizdis?

3 Ezechielio amžininkai, be abejo, žinojo, kad tokios upės nėra. Ši vizija jiems tikriausiai priminė kitą pranašystę apie visokeriopos gerovės atkūrimą. Pastarąją maždaug dviem šimtmečiais anksčiau užrašė pranašas Joelis. (Perskaityk Joelio 3:18.) Skaitydami Joelio žodžius tremtiniai, aišku, nemanė, kad kalnai tiesiogine prasme „varvės saldžiu vynu“, „kalvos tekės pienu“, o „iš Jehovos Namų trykš šaltinis“. Taigi jiems buvo aišku, kad Ezechielio regėta upė yra vizija. a Ką gi Jehova norėjo jiems pasakyti? Biblija atskleidžia, kokią reikšmę turi kai kurios šios pranašiškos vizijos detalės. Akivaizdu, Jehova iš savo didžios meilės žada mums nuostabių dalykų. Tris iš jų ir aptarkime.

4. a) Kokių vilčių žydams turėjo įkvėpti Ezechielio regėjimas? b) Kas Biblijoje neretai pabrėžiama žodžiais „upė“ ir „vanduo“? (Skaityk rėmelį „Jehovos palaiminimų upės“.)

4 Srauni gerovės upė. Biblijoje upė ir vanduo vaizduoja Jehovos liejamus palaiminimus. Ezechielio regėta upė tekėjo nuo šventyklos, taigi iš to izraelitai turėjo nuvokti, kad Jehova juos laimins gerove, jeigu tik deramai jį garbins. Kokia gerove? Jie ir vėl bus mokomi kunigų, o šventykloje kaip ir anksčiau bus atnašaujamos aukos tautos nuodėmėms išpirkti (Ez 44:15, 23; 45:17). Dievo tarnai taps švarūs, tarsi nuprausti tyru vandeniu, tekančiu nuo šventyklos.

5. Iš ko akivaizdu, kad Jehovos teikiamų gėrybių užteks visiems jo tarnams?

5 Ar tokie palaiminimai buvo skirti visiems Dievo tarnams? Regėjimas aiškiai rodo, kad taip – plona srovelė vos už poros kilometrų virsta sraunia upe (Ez 47:​3–5). Kad ir kiek padaugėtų žmonių iš naujo apgyventame Izraelio krašte, Jehova pažadėjo pasirūpinti kiekvienu. Ezechielio regėjimas liudijo, kad kraštas bus palaimintas gausa ir gerove.

6. Kokį patikinimą ir kokį įspėjimą šioje vizijoje įžvelgiame? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

6 Gyvybę teikiantis vanduo. Vizijoje regėta upė įtekėjo į Negyvąją jūrą ir diduma vandens joje tapo gėlas. Atkreipk dėmesį, kad tada ten radosi tokia žuvų įvairovė kaip Viduržemio jūroje. Pakrantėje tarp dviejų dideliu atstumu vienas nuo kito įsikūrusių miestų netgi suklestėjo žvejyba. Angelas pasakė: „Kur tik upė tekės, visur bus gyvybė.“ Tačiau ar vanduo, tekantis nuo Jehovos šventyklos, pasieks visus Negyvosios jūros pakraščius? Ne. Anot angelo, „ten bus pelkių ir klampynių. Jos netaps gėlos, liks sūrios“ b (Ez 47:​8–11). Taigi šioje pranašiškoje vizijoje Jehova ne tik patikino, kad tiesos vanduo žmones atgaivins, bet ir perspėjo, kad ne visi tą jo dovaną priims ir dvasiškai pagis.

7. Ką vaizdavo vizijoje parodyti medžiai?

7 Vaismedžiai maistui ir gydymui. O ką vaizduoja pakrantėse žaliuojantys vešlūs vaismedžiai? Ezechieliui ir kitiems tremtiniams tie medžiai ir kas mėnesį ant jų sunokstantys gardūs vaisiai buvo ne tik mielas vaizdas. Iš regėjimo jie tikriausiai suvokė, kad Jehova juos dosniai maitins dvasiniu maistu. Be to, medžių lapai skirti gydymui (Ez 47:12). Jehova žinojo, kad į gimtinę grįšiantiems tremtiniams svarbiausia yra atgauti dvasinę sveikatą, ir pažadėjo juos pagydyti. Kaip jis šį pažadą išpildė, aptariama kitose pranašystėse apie visa ko atkūrimą. Tas pranašystes nagrinėjome šio leidinio 9 skyriuje.

8. Kas rodo, kad Ezechielio pranašystė ateityje turėjo pildytis dar didingiau?

8 Tiesa, šios pranašystės, kaip minėjome tame skyriuje, izraelitams išsipildė tik iš dalies. Taip nutiko dėl pačių žmonių kaltės. Argi Jehova galėjo juos laiminti, jeigu jie nuolat tapdavo jam neklusnūs, neištikimi ir susiteršdavo stabmeldyste? Toks tėvynainių elgesys dievobaimingus žydus, aišku, skaudino. Vis dėlto jie neabejojo, kad Jehova, kaip ir seniau, ištesės visus savo pažadus. (Perskaityk Jozuės 23:14.) Vadinasi, ateis diena, kai Ezechielio pranašystė pildysis dar didingiau. Kada?

Upė, tekanti šiandien

9. Kada šventyklos vizijoje apreikšti dalykai pildosi labai akivaizdžiai?

9 Šio leidinio 14 skyriuje užsiminėme, kad šventyklos vizijoje Ezechieliui apreikšti dalykai dar akivaizdžiau pildosi dabar, „paskutinėmis dienomis“, kai Jehovą jo tarnai aukština visoje žemėje (Iz 2:2). Aptarkime, iš ko tai matosi.

10, 11. a) Kokie palaiminimai šiandien liejasi nuo Jehovos buveinės? b) Ar tyro tiesos vandens pakanka visiems?

10 Srauni gerovės upė. Kokie palaiminimai šiandien liejasi nuo Jehovos buveinės? Tai visos jo dovanos, skirtos mūsų dvasinei sveikatai ir gerovei palaikyti. Brangiausia iš tų dovanų – Jėzaus Kristaus išperkamoji auka, dėl kurios mums atleidžiamos nuodėmės, kad būtume Dievo akyse švarūs. Gyvybę teikiančiam vandeniui prilygintos ir tyros Dievo Žodžio tiesos (Ef 5:​25–27). Kaip jos mus pasiekia?

11 Jau XX amžiaus pradžioje Jehovos tarnams dvasinio maisto nestigo. Tiesa, tuomet jų buvo saujelė, 1919­-aisiais – vos keli tūkstančiai, tačiau bėgant dešimtmečiams gausėjo ir dabar yra gerokai daugiau nei 8 milijonai. Ar šiandien tyro tiesos vandens pakanka visiems? Be abejo! Jis liejasi nepaliaujamu srautu. Biblijų, įvairių kitų knygų, žurnalų, brošiūrų ir lankstinukų per paskutinį šimtmetį išleista milijardai egzempliorių. Kaip ir Ezechielio regėta upė, tiesos vanduo teka plačia vaga ir dvasinį troškulį juo malšina daugybė žmonių visame pasaulyje. Dabar galima skaityti ne tik spaudinius, bet ir svetainėje jw.org publikuojamus elektroninius leidinius 900 suvirš kalbų. Kokį poveikį tiesa daro doraširdžiams žmonėms?

12. a) Kaip tiesos žinia žmones atgaivina? b) Ko turime saugotis? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

12 Gyvybę teikiantis vanduo. Ezechieliui buvo pasakyta: „Kur tik upė tekės, visur bus gyvybė.“ Pagalvok, kaip Karalystės žinia pasiekia kiekvieną, kas įžengia į atkurtąjį mūsų dvasinės gerovės kraštą. Biblijos mokymas teikia gyvenimo viltį ir dvasinę sveikatą milijonams tiesos ištroškusių širdžių. Ezechielio regėjime įžvelgiame ir dar kai ką svarbaus. Kaip Negyvosios jūros pelkės ir klampynės liko sūrios, taip kai kurių žmonių širdys lieka neimlios tiesai ir ja nesivadovauja. c Mums tai yra įspėjimas: turime saugotis, kad niekada nepaniekintume tiesos. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 10:​16–18.)

13. Kaip šiandien išsipildo žodžiai apie paupyje augančius vaismedžius?

13 Vaismedžiai maistui ir gydymui. Kaip šiandien išsipildo žodžiai apie paupyje augančius vaismedžius? Atmink, kad jie kas mėnesį veda skanius vaisius, jų lapai turi gydomąją galią (Ez 47:12). Toks pranašiškas įvaizdis mums liudija, kad šiame dvasiškai paliegusiame ir alkanaujančiame pasaulyje Dievas mus visokeriopai aprūpina – tiekia sotų dvasinį maistą ir gydo nuo dvasinių negalių. Ko gero, ir tu ne sykį pajautei Jehovai dėkingumą, pavyzdžiui, perskaitęs tam tikrą žurnalo straipsnį ar pažiūrėjęs vieną iš mūsų televizijos laidų ar filmų. O gal prisimeni, kaip dėkinga širdimi drauge su visais giedojai baigiamąją kongreso ar suvažiavimo giesmę (Iz 65:13, 14). Sotus dvasinis penas laiduoja mums puikią dvasinę sveikatą. Dievo Žodžiu grįsti patarimai padeda įveikti nedorus geismus, godumą ir netikėjimą. Įpuolusiems į didelę nuodėmę pagelbsti ir Jehovos paskirti bendruomenės vyresnieji. (Perskaityk Jokūbo 5:14.) Dievo tauta išties džiaugiasi didžiule gerove ir tai rodo, kad Ezechielio girdėti žodžiai apie vaismedžius pildosi.

14, 15. a) Ko turėtume nepamiršti? b) Kaip mes šiandien malšiname dvasinį troškulį?

14 Tačiau nepamirškime, kad prie Negyvosios jūros buvo ir pelkių, jos liko sūrios. Nenorėtume, kad tokios pelkės telkšotų ir mūsų širdyje, tad neužtverkime kelio į ją laisvai tekėti Jehovos palaiminimų srovei. Tokią lemtingą klaidą daro daugelis šio pasaulio žmonių, todėl dvasiškai serga (Mt 13:15). Turime godžiai gerti vandenį iš upės, tekančios nuo Jehovos šventyklos, – sotintis tyromis Dievo Žodžio tiesomis, skelbti jas kitiems, klausyti ištikimojo vergo išlavintų vyresniųjų pamokymo, priimti jų pagalbą ir paguodos žodį. Tada įsitikinsime, kad Ezechielio regėta upė šiandien labai plati.

15 O kokia ji bus ateityje? Rojuje tos upės vandenys tekės kaip niekada srauniai.

Kas laukia rojuje

16, 17. a) Kiek srauni bus gyvybės upė rojuje? b) Kokie palaiminimai rojuje liesis?

16 Ar įsivaizduoji, koks bus tavo ir artimųjų gyvenimas rojuje? Tyrinėdamas Ezechielio regėjimą gali praverti langą į naująjį pasaulį. Dar kartą įsižiūrėkime į tris šios vizijos detales.

17 Srauni gerovės upė. Rojuje ši įvaizdinė upė bus dar platesnė. Žmonės džiaugsis visokeriopa gerove. Jėzaus Kristaus valdymo Tūkstantmetį dėl kadaise už mus sumokėtos išpirkos visi Karalystės valdiniai bus laiminte laiminami ir galiausiai taps tobuli. Neliks ligų ir nebereikės gydytojų, slaugytojų, ligoninių, sveikatos draudimo. Gyvybės upė savo vandenimis gaivins „milžinišką minią“ žmonių, pergyvenusių „didįjį suspaudimą“ ir Armagedoną (Apr 7:9, 14). Tačiau net ir šie nuostabūs dalykai – tik nedidelė dalelė to, kas laukia tolimoje ateityje. Ezechielio regėjimas rodo, kad srauni gerovės upė taps tiesiog neaprėpiama.

Rojuje Jehovos palaiminimų upė liesis srauniai kaip niekad, todėl visi džiaugsimės jaunyste ir sveikata. (Skaityk 17 pastraipą.)

18. Kokia prasme „gyvybės vandens upė“ tekės Kristaus valdymo Tūkstantmetį?

18 Gyvybę teikiantis vanduo. Apreiškimo knygoje irgi kalbama apie „gyvybės vandens upę“ (Apr 22:1). Jehovos laiminimai valdant jo Karalystei liesis lyg upės vanduo. Iš nebūties sugrįš nesuskaičiuojami milijonai, net milijardai žmonių, ištisus amžius miegojusių mirties miegu (Iz 26:19). Vis dėlto kyla klausimas, ar visi prikeltieji gyvens amžinai? Tai priklausys nuo paties žmogaus.

19. a) Kas bus apreikšta rojuje? b) Ką reiškia, kad pelkės ir klampynės regėjime liko sūrios?

19 Šventajame Rašte sakoma, kad tuo laiku bus atverstos naujos knygos. Taigi Jehova apreikš naujų tiesų, duos naujų pamokymų. Koks nuostabus stos metas! Deja, kai kurie paniekins Dievo teikiamas dvasines gėrybes. Prisiminkime: Ezechielio regėjime pelkės ir klampynės palei Negyvąją jūrą liko sūrios. Vadinasi, bus tokių neprotingų, užsispyrusių žmonių, kurie nepanorės gerti brangaus gyvybės vandens. Matyt, jie neklausys Jehovos ir ims kelti maištą (Iz 65:20). Be to, Tūkstantmečiui pasibaigus dalį žmonių į savo pusę patrauks Šėtonas. Tačiau niekam nebus leista rojuje drumsti ramybės. Visiems teisingo Jehovos valdymo nepripažįstantiems jis siųs amžiną pragaištį (Apr 20:​7–12).

20. Kas bus daroma žmonių labui per visą Tūkstantmetį?

20 Vaismedžiai maistui ir gydymui. Jehova nenori, kad kuris nors iš mūsų prarastume amžino gyvenimo perspektyvą, todėl darys visa, kad šia nuostabia galimybe pasinaudotume. Kaip vaizduoja Ezechielio matyti medžiai, jis laimins žmones neregėta fizine ir dvasine gerove. Jėzus Kristus ir 144 000 jo bendravaldžių karaliaus iš dangaus, taip pat eis kunigų tarnystę. Kristaus išperkamosios aukos pagrindu jie visą Tūkstantmetį teiks žemės gyventojams malones ir padės jiems ištobulėti (Apr 20:6). Panašiai kaip Ezechielis pranašavo apaštalas Jonas: jis irgi regėjo medžius, kurių „lapai skirti tautoms gydyti“. (Perskaityk Apreiškimo 22:1, 2.) Taigi Jėzaus ir 144 000 pateptųjų, paskirtų kunigais, tarnystė milijonams žmonių laiduos nepaprastą klestėjimą.

21. a) Kuo tave žavi Ezechielio aprašytas upės įvaizdis? (Žiūrėk rėmelį „Srovelė tampa sraunia upe“.) b) Apie ką kalbėsime toliau?

21 Argi šis Ezechielio regėjimas neįkvepia tau ramybės ir vilties? Kokie ypatingi laikai mūsų laukia! Tik pagalvok: Jehova jau prieš tūkstančius metų nutapė įspūdingą ateities vaizdą ir nepaliaujamai kviečia mus į naująjį pasaulį, kur tikrove taps visi jo didingi pažadai. Ar regi save tenai? Ar tiki, kad atgimusioje žemėje rasis vietos kiekvienam? Pažiūrėkime, ką mums laiduoja kai kurios detalės, paminėtos Ezechielio knygos paskutiniuose skyriuose.

a Be to, tremtiniai, kurie gerai pažinojo savo kraštą, suvokė, kad tokios upės negali būti. Pranašystėje sakoma, kad ji tekėjo nuo labai aukšto kalno, o tokio kalno aprašomame krašte nėra. Be to, į Negyvąją jūrą jokia upė negalėtų atitekėti tiesia vaga - kelią jai pastotų įvairios topografinės kliūtys.

b Kai kurių nuomone, čia sūrumu nusakomas geras požymis, nes druska yra konservuojanti medžiaga ir jos kasyba Negyvosios jūros regione ilgą laiką buvo pelningas verslas. Tačiau atkreipk dėmesį į žodžius, kad tas pelkių ir klampynių vanduo „netaps gėlas“, arba, verčiant paraidžiui, „nepagis“. Net gyvybę teikiantis vanduo, tekantis nuo Jehovos šventyklos, jo nepagydys. Vadinasi, šiame kontekste sūrumas reiškia neigiamą ypatybę (Ps 107:33, 34; Jer 17:6).

c Panašus įspėjimas skamba ir Jėzaus palyginime apie tinklą. Į jį užgriebiama daug žuvų, tačiau paliekamos tik „gerosios“, o netikusios išmetamos. Šitaip Jėzus nusakė, kad kai kurie žmonės, nors ir pradės su mumis studijuoti Bibliją ir lankyti sueigas Karalystės salėje, ilgainiui ryšius su Jehovos organizacija nutrauks (Mt 13:​47–50; 2 Tim 2:20, 21).