Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

4 SKYRIUS

Dievas turi vardą

Dievas turi vardą

SUSIPAŽINDAMAS su nauju žmogumi, ko pirmiausia pasiteirauji? — — Aišku, vardo. Kiekvienas jį turi. Pirmąjį žmogų žemėje Dievas pavadino Adomu. Jo žmonos vardas buvo Ieva.

Ir ne tik žmonės turi vardus. Pagalvok, kas dar. Kai gauni dovanų lėlę ar kokį gyvūnėlį, juk irgi duodi jiems vardus? — — Taigi vardas labai svarbus.

Pakelk akis į nakties dangų, kur žėri daugybė žvaigždžių. Kaip tu manai, ar jos irgi turi vardus? — — Taip, Dievas davė vardus visoms žvaigždėms. Biblijoje skaitome: „Jis nustatė žvaigždžių skaičių ir kiekvieną jų vadina vardu.“ (Psalmyno 147:4)

Ar žinojai, kad kiekviena žvaigždė turi vardą?

Kas, tavo manymu, yra pats svarbiausias asmuo visatoje? — — Na, žinoma, Dievas. O jis ar turi vardą? — — Jėzus sakė, kad turi. Sykį melsdamasis Dievui jis tarė: ‘Aš paskelbiau tavo vardą savo sekėjams.’ (Jono 17:26) Ar žinai, koks Dievo vardas? — — Dievas pats jį pranešė. Jis pasakė: „Aš esu Jehova. Tai mano vardas.“ Taigi Dievo vardas yra JEHOVA. (Izaijo 42:8, NW; Jr)

Ar tau patinka, kai kiti prisimena tavo vardą? — — Tuomet jautiesi laimingas, ar ne? — — Jehova taip pat nori, kad žmonės žinotų jo vardą. Todėl mums reikia minėti Jehovos vardą, kai kam nors pasakojame apie Dievą. Didysis Mokytojas kalbėdamasis su žmonėmis minėdavo Dievo vardą. Kartą jis pasakė: „Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa širdimi.“ (Morkaus 12:30, NW)

Jėzus žinojo, kad Jehova — labai svarbus vardas. Todėl jis mokė savo sekėjus vartoti Dievo vardą ir minėti maldose. Jėzus neabejojo, jog Dievas nori, kad visi žmonės žinotų Jo vardą, Jehova.

Senovėje savo vardo svarbą Dievas atskleidė Mozei — vienam iš izraelitų. Izraelitai gyveno šalyje, kuri vadinosi Egiptas. Vietiniai gyventojai egiptiečiai juos padarė vergais ir žiauriai engė. Užaugęs Mozė kartą bandė padėti vienam savo tautiečiui. Tai labai užrūstino faraoną, Egipto karalių. Jis norėjo Mozę nužudyti! Mozei teko bėgti iš Egipto.

Mozė nukeliavo į kitą šalį. Tai buvo Midjano kraštas. Čia jis vedė ir susilaukė vaikų. Mozė ganė avis. Kartą su savo banda atklydęs prie vieno kalno jis pamatė stebuklą. Priešais liepsnojo ir niekaip nesudegė erškėčių krūmas! Mozė priėjo pažiūrėti arčiau.

Ar žinai, kas tada atsitiko? — — Iš degančio erškėčių krūmo Mozė išgirdo balsą. Balsas pašaukė: „Moze! Moze!“ Kas tai kalbėjo? — — Dievas! Dievas ruošėsi skirti Mozei didžiulį darbą. Jis pasakė: „Eikš! Aš siųsiu tave pas faraoną, kad išvestum mano tautą — izraelitus iš Egipto.“ Dievas pažadėjo Mozei padėti.

Kokį svarbų dalyką sužinojo Mozė prie degančio erškėčių krūmo?

Mozė tarė Dievui: ‘Kai nuėjęs pas izraelitus sakysiu, kad Dievas mane siuntė, o jie manęs klaus, koks yra jo vardas, ką aš jiems atsakysiu?’ Dievas liepė Mozei kalbėti izraelitams taip: ‘Jehova atsiuntė mane pas jus ir sakė, kad Jehova yra jo vardas per amžius.’ (Išėjimo 3:1-15, NW) Tai rodo, kad Dievas norėjo būti vadinamas Jehova. Jis niekada to vardo nepakeitė. Dievas savo vardą Jehova troško išsaugoti amžinai.

Kaip prie Raudonosios jūros Dievas išgarsino savo vardą?

Mozė sugrįžo į Egiptą. Egiptiečiai manė, kad Jehova yra tik menkas izraelitų dievas. Jie nesuprato, kad Jehova yra visos žemės Dievas. Todėl Jehova pasakė Egipto karaliui: ‘Aš padarysiu, kad mano vardas būtų žinomas visoje žemėje.’ (Išėjimo 9:16) Ir Jehova tikrai išgarsino savo vardą. Gal žinai kaip? — —

Jis paskyrė Mozę išvesti Izraelio žmones iš Egipto. Visiems atėjus prie Raudonosios jūros, Jehova padarė sausą taką tiesiog per jos dugną. Izraelitai saugiai perėjo. Bet kai faraonas su visa savo kariuomene puolė išdžiūvusiu jūros dugnu jiems iš paskos, perskirti vandenys susiliejo ir egiptiečiai žuvo gelmėse.

Netrukus visur žmonės sužinojo apie tą Jehovos stebuklą. Iš ko galime spręsti, kad garsas apie tai pasklido plačiai? — — Iš žodžių, kuriuos izraelitai išgirdo po 40 metų atėję į Kanaaną — Jehovos jiems pažadėtą žemę. Čia dviem izraelitams viena jauna moteris, Rahaba, pasakė: „Mes girdėjome, kaip Viešpats jums išeinant iš Egipto išdžiovino prieš jus Raudonosios jūros vandenį.“ (Jozuės 2:10, Brb)

Šiandieną daugelis žmonių yra kaip anie egiptiečiai. Jie netiki, kad Jehova yra visos žemės Dievas. Todėl Jehova nori, kad jo tarnai pasakotų apie jį kitiems. Taip darė Jėzus. Baigdamas savo gyvenimą žemėje jis pasakė maldoje Jehovai: „Aš paskelbiau tavo vardą.“ (Jono 17:26)

Jėzus skelbė Dievo vardą. Ar gali parodyti tą vardą Biblijoje?

Ar nori būti panašus į Jėzų? Tai skelbk, kad Dievo vardas — Jehova. Pamatysi, jog daugelis žmonių to nežino. Gali atversti Bibliją ir parodyti jiems Išėjimo 15:3 (Brb) eilutę. Paimkime Bibliją ir drauge perskaitykime tą vietą. Čia sakoma: „Viešpats yra karžygys, Jahvė [„Jehova“, NW] yra Jo vardas.“

Ką mes sužinome iš šių žodžių? — — Kad Jehova — pats svarbiausias vardas. Juo vadinasi Visagalis Dievas, Jėzaus Tėvas — Tas, kuris visa sukūrė. Nepamiršk: Jėzus pasakė, kad mes turime mylėti Jehovą Dievą visa širdimi. Ar tu jį myli? — —

O kaip galime tą meilę rodyti? — — Viena, pažinti jį kaip Draugą. Antra, skelbti jo vardą kitiems. Iš pačios Biblijos parodykime, kad Dievo vardas — Jehova. Taip pat galime pasakoti apie jo puikią kūriniją ir kitus nuostabius darbus. Tai labai patinka Jehovai, trokštančiam, kad žmonės apie jį žinotų. Argi negalime ir mes to daryti? — —

Ne kiekvienas norės klausytis mūsų žodžių apie Jehovą. Daugelis žmonių nesiklausė, net kai apie jį pasakojo Didysis Mokytojas, Jėzus. Bet Jėzaus tai nesulaikė.

Tad būkime kaip Jėzus. Nenustokime kalbėję apie Jehovą. Taip rodysime meilę Jehovos vardui ir jį džiuginsime.

Dabar perskaitykime drauge dar keletą Biblijos eilučių, parodančių, koks svarbus yra Dievo vardas: Izaijo 12:4, 5; Mato 6:9; Jono 17:6; Romiečiams 10:13.