Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

28 PAMOKA

Bileamo asilė prakalbo

Bileamo asilė prakalbo

Izraelitai per dykumą keliauja jau beveik 40 metų. Jie nukariavo daug didelių miestų. Įsikūrę stovyklą Moabo lygumose, rytinėje Jordano upės pusėje, jie ruošėsi įžengti į Pažadėtąją žemę. Moabo karalius Balakas baiminosi, kad ir jis neteks savo krašto, todėl pasikvietė vyrą, vardu Bileamas, izraelitus prakeikti.

Jehova Bileamui pasakė: „Tau nevalia prakeikti izraelitų.“ Todėl Bileamas eiti pas karalių Balaką atsisakė. Tada karalius pakvietė Bileamą dar kartą ir pažadėjo duoti, ko tik šis pageidaus. Tačiau Bileamas atsisakė ir šį sykį. Tada Jehova jam tarė: „Leidžiu tau eiti, bet sakysi tik tai, ką liepsiu.“

Bileamas sėdo ant savo asilės ir patraukė į pietus, į Moabą. Nors Jehova buvo jam uždraudęs prakeikti izraelitus, jis vis tiek ketino tai padaryti. Bejojant jam tris kartus kelią pastojo Jehovos angelas. Bileamas jo nematė, jį matė tik asilė. Angelą išvydusi pirmą kartą, asilė pasuko iš kelio į laukus. Antrą kartą ji prisišliejo prie sienos ir prispaudė Bileamui koją. O angelą pamačiusi trečią kartą, asilė suklupo. Visus tuos tris kartus Bileamas mušė asilę lazda.

Po to, kai angelas pasirodė trečią kartą, Jehova atvėrė asilei nasrus ir ši prabilo: „Už ką mane muši?“ Bileamas atsakė: „Už tai, kad per tave kvailai atrodau! Jei turėčiau kalaviją, nužudyčiau tave.“ Asilė sakė: „Joji ant manęs jau daug metų. Ar esu tau taip padariusi kada nors anksčiau?“

Tada Jehova atvėrė Bileamui akis ir šis išvydo angelą. Angelas tarė: „Jehova įspėjo tave, kad neitum prakeikti izraelitų.“ Bileamas pripažino: „Blogai pasielgiau. Grįšiu namo.“ Bet angelas jam sakė: „Gali eiti į Moabą, bet sakysi tik tai, ką Jehova lieps.“

Ar dabar Bileamas jau pakluso Jehovai? Deja, ne. Jis vis tiek bandė prakeikti izraelitus – netgi tris kartus! Tačiau kaskart Jehova jo žodžius pavertė palaiminimu. Vėliau izraelitai užpuolė Moabą, ir Bileamas žuvo. Argi nebūtų buvę geriau, jeigu jis visada būtų klausęs Jehovos?

„Žiūrėkite, saugokitės visokio gobšumo, nes žmogaus gyvybė nuo turto nepriklauso, kad ir apsčiai jis turi“ (Luko 12:15).