95 PAMOKA
Niekas negalėjo jų sustabdyti
Prie šventyklos vartų kasdien sėdėdavo ir išmaldos prašydavo luošas vyras. Vieną popietę jis pamatė į šventyklą ateinančius Petrą ir Joną. Vyras ėmė jų prašyti, kad ką nors jam duotų. Petras jam pasakė: „Duosiu tau kai ką vertingesnio nei pinigai. Jėzaus vardu – stokis ir vaikščiok!“ Tada Petras padėjo jam atsistoti, ir vyras pradėjo vaikščioti! Tokio stebuklo sužavėti, daugybė žmonių įtikėjo.
Tačiau kunigams ir sadukiejams tai visai nepatiko. Sugriebę apaštalus, jie nuvedė juos į Sinedrioną – į teismą, kurį sudarė žydų religiniai vadovai. Ten piktai apaštalų paklausė: „Iš kur gavote galios išgydyti šį žmogų?“ Petras atsakė: „Galios gavome iš Jėzaus Kristaus, kurį jūs nužudėte.“ „Nedrįskite kalbėti apie Jėzų!“ – pratrūko religiniai vadovai. Bet apaštalai tarė: „Mes ir toliau apie jį kalbėsime. Privalome tai daryti.“
Išėję iš teismo, Petras su Jonu iškart nuėjo pas kitus mokinius ir viską papasakojo. Drauge jie meldėsi Jehovai: „Prašome, suteik mums drąsos, kad nenustotume dirbti tavo pavesto darbo.“ Jehova davė jiems šventosios dvasios, ir jie toliau skelbė gerąją naujieną bei gydė ligonius. Įtikėjo vis daugiau žmonių. Sadukiejai, tai matydami, labai pavydėjo, todėl suėmė apaštalus ir įmetė į kalėjimą. Bet dar tą pačią naktį Jehova atsiuntė angelą. Jis atidarė kalėjimo duris ir apaštalams paliepė: „Eikite į šventyklą ir mokykite žmones.“
Išaušus rytui Sinedriono nariams buvo pranešta: „Kalėjimo durys užrakintos, bet vyrų, kuriuos buvote suėmę, ten nebėra! Jie vėl šventykloje
moko žmones.“ Apaštalus dar kartą suėmė ir atvedė į Sinedrioną. Vyriausiasis kunigas tarė: „Juk įsakėme jums apie Jėzų nekalbėti!“ Tada Petras atsakė: „Privalome klausyti Dievo, o ne žmonių.“Religiniai vadovai taip įsiuto, kad norėjo apaštalus nužudyti. Bet tada vienas fariziejus, vardu Gamalielis, atsistojo ir prabilo: „Būkite atsargūs, nes galbūt jų pusėje yra Dievas. Nejau norite kovoti prieš patį Dievą?“ Sinedriono nariai Gamalielio patarimą priėmė. Nuplakę apaštalus, jie dar kartą įsakė jiems nebeskelbti ir paleido. Bet apaštalų tai nesustabdė – jie ir toliau drąsiai skelbė gerąją naujieną tiek šventykloje, tiek po namus.
„Privalu klausyti Dievo, o ne žmonių“ (Apaštalų darbų 5:29).