Į rytus nuo Izraelio gyveno tautos, tikėjusios, kad žvaigždės gali rodyti kelią. Vieną naktį keli vyrai iš Rytų danguje pamatė judantį šviesulį, panašų į žvaigždę. Tas šviesulys nuvedė juos į Jeruzalę. Ten vyrai ėmė žmonių klausinėti: „Kur yra vaikelis, būsimasis žydų karalius? Atvykome čia, kad jam nusilenktume.“

Jeruzalės karalius Erodas, išgirdęs apie naują karalių, labai susirūpino. Aukštųjų kunigų jis teiravosi: „Kur turi gimti šitas karalius?“ Šie atsakė: „Pranašai kalbėjo, kad jis gims Betliejuje.“ Erodas pasikvietė anuos vyrus iš Rytų ir jiems sakė: „Keliaukite į Betliejų ir suraskite tą vaikelį. Tada grįžę pas mane praneškite, kur jis yra, nes aš irgi noriu jam nusilenkti.“ Bet Erodas melavo.

Šviesulys vėl pajudėjo. Sekdami paskui jį, vyrai pasiekė Betliejų. Virš vieno namo šviesulys sustojo, ir vyrai įėjo vidun. Ten jie rado Jėzų su motina Marija. Vaikeliui jie nusilenkė ir padovanojo aukso, smilkalų ir miros. Ar tuos vyrus iš Rytų pas Jėzų atsiuntė Jehova? Ne.

Tą pačią naktį Jehova Juozapą sapne perspėjo: „Erodas nori nužudyti Jėzų. Paimk žmoną ir sūnų ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, kad grįžti jau saugu.“ Nieko nelaukdamas Juozapas su šeima iškeliavo į Egiptą.

Vyrams iš Rytų Jehova liepė negrįžti pas Erodą. Kai Erodas suprato, jog jie pas jį nebeateis, baisiai įsiuto. Kadangi negalėjo Jėzaus rasti, jis įsakė išžudyti visus Jėzaus amžiaus berniukus Betliejuje. Kaip gerai, kad Jėzus buvo toli Egipte, kur joks pavojus jam negrėsė.

 Po kurio laiko Erodas mirė. Jehova tarė Juozapui: „Dabar yra saugu grįžti.“ Taigi Juozapas, Marija ir Jėzus parvyko į Izraelį. Jie apsigyveno Nazareto mieste.