Jėzus tikriausiai jau Galilėjoje. Šabo dieną jis ateina į sinagogą ir ten pamato vyrą paralyžiuota dešine ranka (Luko 6:6). Raštų aiškintojai ir fariziejai nenuleidžia nuo Jėzaus akių. Jų mintyse pikti ketinimai. „Ar leistina per šabą gydyti?“ – klausia jie (Mato 12:10).

Tą klausimą fariziejai Jėzui užduoda tikrai ne todėl, kad jiems nuoširdžiai rūpėtų neįgalaus vyro gerovė. Jie ieško dingsties Jėzų apkaltinti. Žydų religiniai vadovai tvirtina, kad gydyti per šabą leistina tik jei gresia pavojus žmogaus gyvybei. Todėl, jų teigimu, šabo dieną negalima net atstatyti lūžusio kaulo ar sutvarstyti patemptų sausgyslių.

Jėzus žino tų religinių vadovų įsitikinimus. Jų požiūris į Dievo įsakymą nedirbti jokio darbo per šabą yra kraštutinis ir nepagrįstas šventaisiais raštais (Išėjimo 20:8–10). Už tai, kad darė gera per šabą, Jėzus jau buvo supeiktas. Nors sinagogoje tvyro įtampa, Jėzus nebijo dar labiau paaštrinti situacijos. Vyrui paralyžiuota ranka jis taria: „Kelkis ir eikš į vidurį“ (Morkaus 3:3).

Tada jis kreipiasi į Raštų aiškintojus ir fariziejus: „Jei kurio iš jūsų vienintelė avelė per šabą įkristų į duobę, nejau nestvertumėte jos ir neištrauktumėte?“ (Mato 12:11). Avis turi piniginę vertę, tad niekas nepaliktų jos duobėje iki kitos dienos. Jei ji nugaištų, savininkas patirtų nuostolį. Be to, Raštuose pasakyta: „Teisus žmogus rūpinasi savo gyvuliais“ (Patarlių 12:10).

„O juk žmogus už avį kur kas vertingesnis! – tęsia Jėzus. – Taigi daryti gera per šabą leistina“ (Mato 12:12). Išvada aiški: pagydydamas vyrą per šabą, Jėzus Įstatymui nenusikalstų. Jėzaus žodžiai tokie svarūs ir įtaigūs, kad priešininkams belieka tik patylėti.

Dėl jų širdies kietumo Jėzui ir liūdna, ir pikta. Nužvelgęs sinagogoje susirinkusius žmones, vyrui jis taria: „Ištiesk ranką“ (Mato 12:13). Tasai ištiesia, ir ranka tampa sveika. Tik įsivaizduokime, koks laimingas jaučiasi tas žmogus! O ką galima pasakyti apie Jėzaus priešininkus?

Fariziejai tikrai nesidžiaugia. Jie išeina iš sinagogos ir tuojau ima tartis su Erodo šalininkais, kaip Jėzų nužudyti (Morkaus 3:6). Šiai politinei grupuotei, matyt, priklauso ir sadukiejai. Fariziejai ir sadukiejai yra viena kitai priešiškos religinės grupės, tačiau dabar neapykanta Jėzui jas suvienija.