Mūsų organizacijoje nėra dvasininkų, kurie už savo tarnystę gautų algą. Pirmajame amžiuje, kai krikščionybė tik atsirado, prižiūrėti Dievo bendruomenę buvo patikėta dvasiškai brandiems vyrams (Apaštalų darbų 20:28). Šiandien panašiai tvarkomasi ir Jehovos liudytojų bendruomenėse – tarnauti ganytojais, eiti Dievo kaimenės priešakyje ir visiems rodyti kryptį paskiriami vyresnieji. Šią užduotį jie atlieka „ne verčiami, o noriai, kaip Dievui patinka, ne siekdami pasipelnyti, o su atsidavimu“ (1 Petro 5:1–3). Kokį darbą jie daro mūsų labui?

Rūpinasi mūsų dvasine gerove. Vyresnieji vadovauja bendruomenei, saugo ją ir rūpinasi bendratikių dvasingumu. Jie supranta, kad ši svarbi užduotis jiems pavesta paties Dievo, ir nelaiko savęs kokiais viešpačiais. Jie tiesiog darbuojasi mūsų labui, mūsų džiaugsmui (2 Korintiečiams 1:24). Kaip piemuo pažįsta savo avis ir jas prižiūri, taip vyresnieji stengiasi pažinti visą bendruomenę ir gerai ja rūpintis (Patarlių 27:23).

Moko mus ir lavina. Kas savaitę vyresnieji rengia bendruomenės sueigas mūsų tikėjimui stiprinti (Apaštalų darbų 15:32). Jie taip pat organizuoja evangelizacijos darbą ir patys rodo pavyzdį – drauge su mumis skelbia gerąją naujieną, moko mus visokių tarnybos metodų.

Domisi kiekvienu asmeniškai. Rūpindamiesi kiekvieno iš mūsų dvasiniais poreikiais, bendruomenės vyresnieji kartais užsuka pas mus į namus arba pakalbina Karalystės salėje. Iš Šventojo Rašto jie mums turi vertingų patarimų, pamokymų, paguodos žodžių (Jokūbo 5:14, 15).

Tačiau vyresnieji tarnauja ne tik bendruomenėje. Dauguma yra dirbantys žmonės. Nemažai laiko ir dėmesio jie skiria ir savo šeimai. Už pasiaukojimą ir sunkų darbą šie broliai tikrai verti pagarbos (1 Tesalonikiečiams 5:12, 13).

• Koks yra vyresniųjų vaidmuo bendruomenėje?

• Kaip vyresnieji rūpinasi kiekvieno iš mūsų gerove?