1, 2. a) Kokių turime įrodymų, kad mūsų Karalius valdo nuo 1914-ųjų? b) Ką aptarsime šiame skyriuje?

 APŽVELGĘ, ką Dievo Karalystė nuveikė viešpataudama „savo priešų tarpe“, tikrai sustiprėjome tikėjimu (Ps 110:2, Vl). Mūsų Karalius Jėzus subūrė visą armiją skelbėjų. Jis išgrynino savo sekėjus, apvalė juos nuo klaidatikystės ir nedorų darbų. Be to, kad ir kiek priešininkai stengėsi mus suskaldyti, išlikome vieninga pasaulinė brolija. Šie ir daugybė kitų mūsų aptartų Dievo Karalystės pasiekimų — aiškių aiškiausias įrodymas, kad nuo 1914-ųjų mūsų Karalius valdo Karalystės priešų tarpe.

² Nemažai įstabių dalykų Dievo Karalystė nuveiks ir artimoje ateityje. Netrukus ji „ateis“ ir „sutrupins į šipulius“ visus savo priešus (Mt 6:10; Dan 2:44). Bet prieš tai turi įvykti dar kai kas. Šie įvykiai nusakyti ne vienoje Biblijos pranašystėje. Aptarkime kai kurias iš jų.

3. Kas turi įvykti pirmiausia?

³ „Ramybė ir saugumas!“ Pirmą dalyką, kurio laukiame, paminėjo apaštalas Paulius laiške tesalonikiečiams. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:2, 3.) Čia Paulius kalba apie „Jehovos dieną“, kuri prasidės, kai bus užpulta „didžioji Babelė“ (Apr 17:5). Bet prieš pat tos dienos pradžią pasaulyje garsiai nuskambės: „Ramybė [arba „taika“] ir saugumas!“ Ar tai bus vienas konkretus pareiškimas ar visa jų virtinė, nežinia. Prie to turbūt prisidės ir religiniai vadovai. Jie juk priklauso pasauliui, taigi su tautomis tikriausiai taip pat skelbs: „Taika! Taika!“ (Jer 6:14, Jr; 23:16, 17; Apr 17:1, 2) Šis kalbėjimas apie ramybę ir saugumą bus ženklas,  kad Jehovos diena yra visai čia pat. Dievo Karalystės priešai nuo nuosprendžio „niekur nepabėgs“.

4. Kuo mums naudinga gerai suprasti Pauliaus pranašystę, kad bus skelbiama „ramybė ir saugumas!“?

⁴ Kuo mums naudinga gerai suprasti šią pranašystę? Paulius sako: „Jūs, broliai, nesate tamsoje, kad ta diena užkluptų jus kaip kokius vagis“ (1 Tes 5:3, 4). Priešingai nei dauguma pasaulio žmonių, mes aiškiai suvokiame, kur link viskas krypsta. Kada ir kaip bus skelbiama apie ramybę ir saugumą, kol kas tiksliai nežinome. Tad rutuliojantis pasaulio įvykiams nuolat „budėkime ir būkime blaivūs“ (1 Tes 5:6; Sof 3:8).

5. Koks įvykis bus pradinis „didžio suspaudimo“ etapas?

⁵ Puolama religija. Apaštalas Paulius tesalonikiečiams rašė: „Kai jie sakys: ‘Ramybė ir saugumas!’, tada juos ištiks staigi pražūtis.“ Lygiai kaip po žaibo blyksnio sudunda griaustinis, taip ir po to, kai bus skelbiama „ramybė ir saugumas!“, iškart ateis „staigi pražūtis“. Kieno pražūtis? Pirmiausia ji ištiks „didžiąją Babelę“, dar vadinamą „paleistuve“, — visą klaidamokslę pasaulio religiją (Apr 17:5, 6, 15). Tiek krikščioniškų, tiek kitokių religinių organizacijų sunaikinimas bus pradinis „didžio suspaudimo“ etapas (Mt 24:21; 2 Tes 2:8). Daug kam šis įvykis bus labai netikėtas. Kodėl? Biblijoje sakoma, kad „paleistuvė“ iki pat pražūties manys: „Sėdžiu lyg karalienė [...] ir gedulo tikrai nematysiu.“ Veltui ji taip aukštinsis. „Didžioji Babelė“ pražus staiga, tarsi „per vieną dieną“ (Apr 18:7, 8).

6. Kas užpuls „didžiąją Babelę“?

⁶ O kas „didžiąją Babelę“ užpuls? „Skaisčiai raudonas žvėris“ su „dešimt ragų“. Iš Apreiškimo knygos galima suprasti, kad čia kalbama apie Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO). Dešimt ragų — tai visos šį „žvėrį“ palaikančios dabartinės politinės jėgos (Apr 17:3, 5, 11, 12). Valstybės JTO narės pagrobs „paleistuvės“ turtą, niokos ją ir tada „sudegins ją ugnyje“. (Perskaityk Apreiškimo 17:16.) a

7. Kaip Jėzaus žodžiai, užrašyti Mato 24:21, 22, išsipildė pirmame amžiuje ir kaip jie išsipildys ateityje?

⁷ Dienos sutrumpinamos. Kas per didįjį suspaudimą dėsis toliau, pranašystėje atskleidė pats Jėzus. Jis sakė: „Dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.“ (Perskaityk Mato 24:21, 22.) Pirmąkart šie žodžiai išsipildė 66 mūsų eros metais, kai Jehova „sutrumpino“ romėnų kariuomenės antpuolį (Mk 13:20).  Dėl to Jeruzalėje ir visoje Judėjoje gyvenantys krikščionys galėjo išsigelbėti. O kaip per didįjį suspaudimą Jėzaus pranašystė išsipildys pasauliniu mastu? Jehovos įgaliotas mūsų Karalius „sutrumpins“ Jungtinių Tautų Organizacijos antpuolį, kad su klaidingomis religijomis nebūtų sunaikinta ir tikroji. Taigi teisingasis tikėjimas išliks (Ps 96:5). Kas vyks toliau?

8, 9. a) Ką Jėzus turėjo omenyje kalbėdamas apie dangaus reiškinius? b) Kaip į visa tai reaguos tautos?

⁸ Pranašystėje apie paskutines dienas Jėzus pasakė, kas dar turi įvykti prieš Armagedoną. Pirmiausia pakalbėkime apie du dalykus, kurie abu paminėti trijose evangelijose: pagal Matą, Morkų ir Luką. (Perskaityk Mato 24:29-31; Mk 13:23-27; Lk 21:25-28.)

⁹ Reiškiniai danguje. Jėzus pranašavo: „Saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus.“ Religiniai vadovai tada nebebus laikomi visuomenės „šviesuliais“. Ar gali būti, kad Jėzus čia kalbėjo ir apie tikrus dangaus šviesulius? Tikėtina (Iz 13:9-11; Jl 2:1; 3:3, 4 [2:30, 31]). Kaip į visa tai reaguos tautos? Jos „kamuosis, nežinodamos kur dėtis“ (Lk 21:25; Sof 1:17). Dievo Karalystės priešai — nuo karaliaus iki vergo — „alps iš baimės, laukdami to, kas ištiks gyvenamą žemę“, ir ieškos, kur galėtų pasislėpti. Bet nė vienas iš jų nesugebės pabėgti nuo mūsų Karaliaus rūstybės (Lk 21:26; 23:30; Apr 6:15-17).

10. a) Kokį nuosprendį Jėzus paskelbs? b) Kaip Jėzaus nuosprendį priims Dievo Karalystės šalininkai ir kaip į jį reaguos priešai?

¹⁰ Nuosprendžio paskelbimas. Regėdami tolesnį įvykį visi Dievo Karalystės priešai dar labiau drebės. Jėzus sakė: „Jie pamatys Žmogaus Sūnų ateinant debesyse su didžia galia bei šlove“ (Mk 13:26). Antgamtinis Jėzaus galios pasireiškimas bus ženklas, kad jis ateina paskelbti nuosprendžio. Koks tas nuosprendis, Jėzus smulkiau paaiškino toje pačioje pranašystėje apie paskutines dienas, pateikdamas palyginimą apie avis ir ožius. (Perskaityk Mato 25:31-33, 46.) Ištikimi Dievo Karalystės rėmėjai („avys“) tada galės atsitiesti ir pakelti galvas, nes bus priartėjęs jų išvadavimas (Lk 21:28). O Karalystės priešai („ožiai“) „mušis į krūtinę iš sielvarto“, suvokdami, kad jų laukia „amžinas atkirtimas“ (Mt 24:30; Apr 1:7).

11. Ką reikia turėti omenyje aptariant tolesnius įvykius?

¹¹ Kai Jėzus „visoms tautoms“ paskelbs nuosprendį, prieš prasidedant Armagedono karui turės įvykti  dar kai kas (Mt 25:32). Aptarsime du įvykius: Gogo antpuolį ir pateptųjų surinkimą. Turėkime omenyje, kad Dievo Žodyje apie šių įvykių laiką smulkiai neaiškinama. Žinome tik tiek, kad vykstant vienam turėtų prasidėti ir antras.

12. Kokį antpuolį surengs Šėtonas?

¹² Visuotinis antpuolis. Likusius iš pateptųjų ir „kitas avis“ užpuls Gogas iš Magogo. (Perskaityk Ezechielio 38:2, 11.) Tai bus paskutinis Šėtono mūšis kare su Dievo Karalyste. Šitą karą jis pradėjo tada, kai išmestas iš dangaus „metėsi kautis“ su pateptųjų likučiu (Apr 12:7-9, 17). Šėtonas ypač aršiai kaunasi nuo to laiko, kai pradėtas „kviečių“ „suvalymas“, tai yra pateptųjų surinkimas į krikščionių bendruomenę, tik jo pastangos užgniaužti Dievo tarnų veiklą nieko neduoda (Mt 13:30). Bet kai nebebus likę kitų religinių organizacijų, Dievo tarnai, „gyvenantys be mūro sienų, neturintys nei velkių, nei durų“, Šėtonui atrodys lengvas grobis. Tada jis sukurstys visus savo bendrus pulti Dievo Karalystės rėmėjus.

13. Kaip į Šėtono agresiją sureaguos Jehova?

¹³ Kaip viskas rutuliosis, aprašė Ezechielis. Apie Gogą pranašystėje sakoma: „Ateisi iš savo vietos tolimiausiame šiaurės pakraštyje tu ir daug tautų drauge su tavimi, visi raiti ant žirgų, didžiulė kariauna ir galinga kariuomenė, ir pakilsi prieš mano tautą Izraelį kaip debesis, uždengiantis žemę“ (Ez 38:15, 16). Kaip į šią, rodos, nesustabdomą agresiją sureaguos Jehova? „Užvirs mano pyktis. [...] Tuomet pašauksiu prieš Gogą kalaviją iš visų savo kalnų, — tai Viešpaties Dievo žodis“ (Ez 38:18, 21; perskaityk Zacharijo 2:12 [2:8]). Jehova pakils į kovą už savo tautą — pradės Armagedono karą.

14, 15. Kas dar turi įvykti kažkuriuo metu po visuotinio antpuolio pradžios?

¹⁴ Prieš kalbėdami apie tai, kaip Jehova per šią kovą savo tarnus apsaugos, stabtelėkime ir pažiūrėkime, kas dar svarbaus turi įvykti. Šis dalykas turės prasidėti kažkuriuo metu po Šėtono visuotinio antpuolio pradžios, bet prieš Armagedono karą. Kaip jau užsiminėme 11 pastraipoje, šis įvykis — tai paskutinių pateptųjų surinkimas.

¹⁵ Pateptųjų surinkimas. Pasak Mato ir Morkaus, Jėzus, pranašaudamas, kas vyks prieš Armagedono karą, minėjo „išrinktuosius“ — pateptuosius krikščionis  (žiūrėk 7 pastraipą). Toliau apie save kalbėdamas trečiuoju asmeniu Jėzus pranašavo: „Tada jis pasiųs angelus ir surinks savo išrinktuosius iš keturių pasaulio šalių — nuo žemės pakraščio iki dangaus pakraščio“ (Mk 13:27; Mt 24:31). Kokį surinkimą čia Jėzus turėjo omenyje? Ne galutinį pateptųjų krikščionių užantspaudavimą, nes jis turi būti įvykęs prieš prasidedant didžiajam suspaudimui (Apr 7:1-3). O Jėzaus minimas surinkimas vyksta didžiojo suspaudimo metu. Taigi logiška manyti, kad, prasidėjus Šėtono visuotiniam antpuoliui, žemėje tebegyvenantys pateptieji kažkuriuo momentu turės būti surinkti į dangų.

16. Ką prikelti pateptieji darys per Armagedono karą?

¹⁶ Kaip paskutinių pateptųjų surinkimas susijęs su Armagedono karu? Iš Biblijos suprantame, kad iki šio karo pradžios visi 144 000 pateptųjų jau turės būti danguje. Ten Kristaus bendravaldžiai gaus teisę kartu su juo „geležine lazda“ „sudaužyti“ Dievo Karalystės priešininkus (Apr 2:26, 27). Tada, vedami Kristaus, pateptieji ir angelai pakils į kovą su priešais — „galinga kariuomene“, puolančia Jehovos tautą (Ez 38:15). Šių dviejų kariuomenių susirėmimas ir bus Armagedono karas (Apr 16:16).

17. Kas per Armagedono karą atsitiks tiems, kas bus priskirti prie „ožių“?

¹⁷ Įvykdomas nuosprendis. Armagedono karas bus didžiojo suspaudimo kulminacija. Tuomet Jėzus, „visų tautų“ teisėjas, imsis naujų pareigų — taps nuosprendžio vykdytoju tiems, kuriuos jis bus priskyręs prie „ožių“ (Mt 25:32, 33). Karalius Jėzus smogs tautoms „aštriu ilgu kalaviju“. Tada priskirtieji prie „ožių“ — nuo karaliaus iki vergo — eis „į amžiną atkirtimą“ (Apr 19:15, 18; Mt 25:46).

18. a) Kas laukia tų, kurie bus priskirti prie „avių“? b) Ką Jėzus padarys su didžiausiu Dievo Karalystės priešu?

¹⁸ Pergyvenę grėsmingąjį Šėtono kariuomenės antpuolį, tie, kuriuos Jėzus bus priskyręs prie „avių“, galės su palengvėjimu atsikvėpti. Visi ištikimi Jehovos tarnai — „milžiniška minia“ — per „didįjį suspaudimą“ išliks gyvi (Apr 7:9, 14). Nuo žemės paviršiaus nušlavęs Dievo Karalystei besipriešinančius žmones, Jėzus įmes didžiausią priešą Šėtoną ir jo demonus į bedugnę. Neveiklūs, tarsi būtų mirę, ten jie turės praleisti tūkstantį metų. (Perskaityk Apreiškimo 6:2; 20:1-3.)

19, 20. Ką suprantame iš Izaijo 26:20 ir 30:21?

¹⁹ Kaip šiems ypatingiems įvykiams turėtume ruoštis? Prieš kurį laiką Sargybos bokšte buvo rašoma: „Paklusnumas nulems, ar krikščionis išliks gyvas.“ Kodėl? Atsakymas paaiškėja iš to, ką senovėje Jehova buvo sakęs žydams, gyvenantiems Babilono tremtyje. Dievas išpranašavo, kad Babilonas bus nukariautas. O kaip Jehovos tauta tam turėjo pasiruošti? Jehova perspėjo: „Kelkis, mano tauta, eik į savo kambarius ir užsklęsk paskui save duris. Valandėlę patūnok, kol praeis pyktis“ (Iz 26:20). Šioje eilutėje pavartoti keturi liepiamosios nuosakos veiksmažodžiai: kelkis, eik, užsklęsk, patūnok. Tai buvo kiekvienam žydui privalomi Jehovos nurodymai. Gatvėse kovojant kareiviams, Dievo tautos žmonės turėjo būti namuose. Nuo klusnumo Jehovos nurodymams priklausė jų gyvybė. b

²⁰ Ko iš to pasimokome? Kaip anuomet žydų, taip ateityje mūsų gyvybė priklausys nuo to, ar noriai paklusime Jehovos paliepimams (Iz 30:21, Jr). Nurodymus, ką turime daryti, gauname per bendruomenę. Be galo svarbu jų laikytis ir taip širdyje ugdytis paklusnumą (1 Jn 5:3). Jeigu tą darysime šiandien, bus daug lengviau paklusti ir ateityje. Tik noriai paklusdami visiems paliepimams galime tikėtis dangiškojo Tėvo Jehovos ir jo paskirtojo Karaliaus Jėzaus apsaugos (Sof 2:3). Tada savo akimis regėsime, kaip Dievo Karalystė pašalina visus priešus. Šis didingas įvykis tikrai ilgam įsirėš į mūsų atmintį!