AR TU gali pasakyti, ką tie žmonės renka nuo žemės? Tai atrodo kaip šerkšnas. Jis baltas, smulkus ir dribsniuotas. Bet tai ne šerkšnas; tai kažkas valgoma.

Dar tik maždaug mėnuo, kai izraelitai paliko Egiptą. Jie yra dykumoje. Čia labai maža valgomųjų augalų, todėl žmonės murma sakydami: ‘Geriau Jehova būtų mus nužudęs Egipte. Ten bent maisto mes turėjome tiek, kiek norėjome.’

Tada Jehova sako: ‘Aš lydinsiu jums maistą iš dangaus.’ Tai Jehova ir padaro. Kitą rytą, pamatę iškritusią šią baltą masę, izraelitai klausia vienas kito: ‘Kas tai?’

Mozė sako: ‘Tai maistas, kurį jums valgyti davė Jehova.’ Žmonės pavadina jį MANA. Jo skonis primena plonus pyragaičius su medumi.

‘Jūs turite rinkti tiek, kiek kiekvienas galite suvalgyti’, — sako Mozė tautai. Tai jie daro kiekvieną rytą. Vėliau, kada saulė ima kepinti, likusi ant žemės mana ištirpsta.

Mozė taip pat sako: ‘Tegu niekas nepasilieka manos kitai dienai.’ Bet kai kurie žmonės neklauso. Ar žinai, kas atsitinka? Kitą rytą jų pasiliktoje manoje knibžda kirmėlių ir ji pradeda dvokti!

Tačiau vieną savaitės dieną Jehova liepia žmonėms prisirinkti dvigubai daugiau manos. Tai šeštoji diena. Ir Jehova liepia pasilikti dalį manos kitai dienai, kadangi septintąją dieną jis neleis manai kristi. Jie pasilieka dalį manos septintai dienai, ir joje neatsiranda kirmėlių — ji nedvokia! Tai dar vienas stebuklas!

Per visus tuos izraelitų buvimo dykumoje metus Jehova maitina juos mana.