68 skyrius

Tolesnis mokymas septintąją dieną

VIS dar septintoji, paskutinė Palapinių šventės diena. Jėzus moko šventyklos dalyje, vadinamoje „iždine“. Ji, matyt, yra vadinamajame moterų kieme, kur stovi dėžutės aukoms mesti.

Šventės metu kiekvieną naktį ta šventyklos sritis apšviesta ypatingai. Ten pastatyti keturi didžiuliai žibintuvai — kiekvienas su keturiais dubenimis, pilnais aliejaus. Degant aliejui 16 lempų skleidžia tokią šviesą, kad naktį būtų šviesu dideliame plote. Galbūt tai, ką dabar Jėzus sako, primena jo klausytojams tą šviesą. „Aš — pasaulio šviesa, — skelbia Jėzus. — Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“

Fariziejai prieštarauja: „Tu pats apie save liudiji, — tavo liudijimas netikras.“

O Jėzus atsako: „Nors aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes aš žinau, iš kur esu atėjęs ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur aš atėjęs, nei kur einu.“ Jis priduria: „Taigi liudiju aš pats apie save, ir apie mane liudija mane atsiuntęs Tėvas.“

„O kurgi tavo Tėvas?“ — nori žinoti fariziejai.

„Jūs nepažįstate nei manęs, nei manojo Tėvo, — atsako Jėzus. — Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą.“ Nors fariziejai vis dar nori suimti Jėzų, niekas jo nepaliečia.

„Aš pasitrauksiu, — vėl sako Jėzus. — Kur aš einu, jūs negalite nueiti.“

Tada žydai pradeda stebėtis: „Nejaugi jis ketina nusižudyti, kad sako: ‛Kur aš einu, jūs negalite nueiti.’“

„Jūs esate iš pažemių, — aiškina Jėzus, — o aš esu iš aukštybės. Jūs — iš šio pasaulio, o aš — ne iš šio pasaulio.“ Po to jis priduria: „Jei jūs netikite, kad aš tas esu, jūs mirsite savo nuodėmėse“ (NTP).

Jėzus, žinoma, kalba apie savo ikižmogiškąjį egzistavimą ir kad jis yra pažadėtasis Mesijas, arba Kristus. Vis dėlto su neabejotinai didele panieka jie klausia: „Kas gi tu toks esi?“

Matydamas, jog yra akivaizdžiai jų atmetamas, Jėzus atsako: „Kam aš jums ir bekalbu!“ (NTP) Bet jis tęsia: „Tiesakalbis yra mano Siuntėjas, ir aš skelbiu pasauliui, ką iš jo girdėjau.“ Jėzus toliau sako: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, — suprasite, kad Aš Esu [„aš tas esu“, NTP] ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė. Mano Siuntėjas yra su manimi; jis nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas jam patinka.“

Taip Jėzui kalbant, daugelis įtiki jį. Šitiems jis sako: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“

„Mes esame Abraomo palikuonys, — atsako jo priešininkai, — ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi tu sakai: ‛Tapsite laisvi’?“

Nors žydai dažnai būdavo valdomi svetimųjų, jie jokio engėjo nepripažįsta viešpačiu. Jie atsisako vadintis vergais. Bet Jėzus pareiškia, kad jie iš tikrųjų yra vergai. Kieno? „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: — kalba Jėzus, — kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.“

Neprisipažindami esą nuodėmės vergai, žydai atsiduria pavojingoje padėtyje. „Vergas neamžinai namuose lieka, — aiškina Jėzus, — tik Sūnus lieka ten amžiams.“ Kadangi vergas neturi paveldėjimo teisių, jis bet kuriuo metu gali būti atleistas. Tik iš tikrųjų namuose gimęs sūnus arba įsūnis pasilieka „amžiams“, tai yra kol gyvas.

„Jei tad Sūnus jus išvaduos, — tęsia Jėzus, — tai būsite iš tiesų laisvi.“ Taigi tiesa, išlaisvinanti žmones, yra tiesa apie Sūnų, Jėzų Kristų. Tik per jo tobulos žmogiškos gyvybės auką asmuo gali būti išlaisvintas iš mirtį nešančios nuodėmės. Jono 8:12-36.

▪ Kur Jėzus moko septintąją dieną? Kas ten būna naktį ir kaip tai susiję su Jėzaus mokymu?

▪ Ką Jėzus sako apie savo kilmę ir ką tai atskleidžia apie jį?

▪ Kieno vergai yra žydai, tačiau kokia tiesa padarys juos laisvus?