131 skyrius

Paskutiniai pasirodymai ir 33 m. e. metų Sekminės

KAŽKADA Jėzus susitaria su visais 11 savo apaštalų susitikti ant kalno Galilėjoje. Matyt, ir kitiems mokiniams buvo pasakyta apie tą sueigą, tad susirenka per 500 žmonių. Koks džiaugsmingas pasidaro tas susibūrimas, kai pasirodęs Jėzus pradeda juos mokyti!

Be kitų dalykų, šiam didžiuliam būriui Jėzus paaiškina, kad Dievas davė jam visą valdžią danguje ir žemėje. „Tad eikite, — skatina jis, — ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“

Tik pagalvok! Vyrams, moterims ir vaikams — visiems pavedama dalyvauti mokinių ruošimo darbe. Priešininkai bandys sukliudyti jiems skelbti ir mokyti, bet Jėzus nuramina juos: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Per šventąją dvasią Jėzus pasilieka su savo pasekėjais, kad padėtų jiems atlikti savo tarnybą.

Prikeltas Jėzus per 40 dienų vis pasirodo savo mokiniams esąs gyvas. Pasirodęs jis moko juos apie Dievo Karalystę ir pabrėžia, kokios jų, kaip jo mokinių, pareigos. Vieną kartą jis net pasirodo savo įbroliui Jokūbui ir įtikina jį, kažkada netikėjusį, iš tiesų esąs Kristus.

Apaštalams tebesant Galilėjoje, Jėzus, matyt, liepia jiems grįžti į Jeruzalę. Susitikęs juos ten, jis liepia jiems „nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, ‛apie kurį, — tarė jis, — esate girdėję iš mano lūpų; nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia’“.

Vėliau Jėzus vėl susitinka su savo apaštalais ir išsiveda juos iš miesto iki Betanijos, esančios rytiniame Alyvų kalno šlaite. Nuostabą kelia tai, jog jie vis dar mano, kad jo Karalystė bus įkurta žemėje, nors jis jiems kalbėjo netrukus įžengsiąs į dangų. Todėl jie klausinėja: „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“

Užuot mėginęs vėl taisyti neteisingą jų supratimą, Jėzus paprastai atsako: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia.“ Tada jis dar kartą pabrėžia, kokį darbą jie turės atlikti: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių.“

Jiems bežiūrint, Jėzus pradeda kilti aukštyn ir debesis jį paslepia nuo jų akių. Išformavęs savo fizinį kūną, jis įžengia į dangų kaip dvasinis asmuo. Kai 11 apaštalų nenuleisdami akių žiūri į dangų, prie jų atsiranda du vyrai baltais drabužiais. Šie materializavęsi angelai klausia: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų.“

Jėzus paliko žemę be viešų iškilmių ir tik jo ištikimi pasekėjai matė tai. Taigi jis grįš taip pat — be didelio atgarsio, ir tik ištikimi jo pasekėjai supras, kad jis grįžo ir pradėjo valdyti Karalystę.

Dabar apaštalai nusileidžia nuo Alyvų kalno, pereina Kedrono slėnį ir vėl sugrįžta į Jeruzalę. Kaip liepė Jėzus, jie pasilieka ten. Po dešimties dienų, per 33 m. e. metų žydų Sekminių šventę, kai apie 120 mokinių sėdi susirinkę aukštutiniame kambaryje Jeruzalėje, ūžesys, lyg pučiant smarkiam vėjui, staiga pripildo visą namą. Pasirodo tarsi ugnies liežuviai ir po vieną nusileidžia ant kiekvieno ten esančio; visi mokiniai pradeda kalbėti įvairiomis kalbomis. Tai Jėzaus pažadėtas šventosios dvasios išliejimas! Mato 28:16-20; Luko 24:49-52; 1 Korintiečiams 15:5-7; Apaštalų darbai 1:3-15; 2:1-4.

▪ Kam Jėzus duoda baigiamuosius nurodymus ant kalno Galilėjoje ir kokie tai nurodymai?

▪ Kaip Jėzus nuramina savo mokinius ir kaip jis pasiliks su jais?

▪ Kiek laiko prisikėlęs Jėzus vis pasirodo savo mokiniams ir ko jis juos moko?

▪ Kokiam žmogui, iki Jėzaus mirties, matyt, dar nebuvusiam mokiniu, pasirodo Jėzus?

▪ Kokie yra du paskutiniai Jėzaus susitikimai su savo apaštalais ir kas vyksta jų metu?

▪ Kokia prasme Jėzus grįš taip pat, kaip ir išėjo?

▪ Kas įvyksta per 33 m. e. metų Sekmines?