Išsigynimas kieme
120 skyrius
Išsigynimas kieme
PALIKĘ Jėzų Getsemanės sode ir iš baimės leidęsi bėgti su kitais apaštalais, Petras ir Jonas sustoja. Galbūt jie paveja Jėzų, kai jis vedamas į Ano namus. Anui pasiuntus jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, Petras ir Jonas seka jį iš tolo, matyt, bijodami dėl savo pačių gyvybės ir kartu labai susirūpinę, kas atsitiks jų Mokytojui.
Atvykus prie erdvių Kajafo rūmų, Jonui leidžiama įeiti į kiemą, nes jis pažįstamas su vyriausiuoju kunigu. O Petras paliekamas stovėti lauke prie vartų. Bet netrukus Jonas grįžta, pasikalba su tarnaite durininke, ir Petrui leidžiama įeiti vidun.
Pasidarė šalta, tad vyriausiojo kunigo tarnai bei pareigūnai susikūrė ugnį. Laukdamas Jėzaus bylos baigties, Petras atsistoja prie jų pasišildyti. Čia, ryškios liepsnos šviesoje, Petrą įleidusi durininkė įsižiūri į jį atidžiau. „Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu“, — sušunka ji.
Sunerimęs, kad jį atpažino, Petras visų akivaizdoje paneigia iš viso pažinojęs Jėzų. „Nei aš žinau, nei suprantu, ką tu sakai“, — sako jis.
Tada Petras eina link vartų. Ten pamačiusi jį kita tarnaitė taip pat sako aplinkiniams: „Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu.“ Petras dar kartą paneigia tai prisiekdamas: „Aš nepažįstu to žmogaus!“
Petras pasilieka kieme ir stengiasi kuo mažiau atkreipti į save dėmesį. Galbūt šiuo momentu jį išgąsdina ankstyvo ryto tamsoje pragydęs gaidys. O Jėzaus byla tęsiasi; ji, matyt, vedama namų dalyje, esančioje virš kiemo. Petras ir kiti laukiantieji apačioje, be abejonės, mato ateinančius ir išeinančius įvairius liudytojus, pakviestus duoti parodymų.
Nuo tada, kai Petras antrą kartą buvo atpažintas esąs Jėzaus draugas, praėjo beveik valanda. Dabar prie jo prisiartina kai kurie ten stovėjusieji ir sako: „Tikrai tu vienas iš jų, nes ir tavo tarmė tave išduoda.“ Vienas iš tos grupės yra Malkaus, kuriam Petras nukirto ausį, giminaitis. „Argi aš nemačiau tavęs sode kartu su juo?“ — sako jis.
„Aš nepažįstu to žmogaus!“ — atkakliai įrodinėja Petras. Prisiekinėdamas ir dievagodamasis, jis mėgina įtikinti juos, kad jie visi klysta, bet kartu užsitraukia sau bėdą kalbėdamas netiesą.
Kai tik Petras išsigina trečią kartą, užgieda gaidys. Šiuo momentu Jėzus, matyt, išėjęs į balkoną, esantį virš kiemo, atsigręžia ir pažvelgia į jį. Petras tuojau prisimena prieš kelias valandas aukštutiniame kambaryje jam pasakytus Jėzaus žodžius: „Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi.“ Prislėgtas savo sunkios nuodėmės, Petras išeina laukan ir karčiai pravirksta.
Kaip galėjo taip atsitikti? Kaip Petras, būdamas taip įsitikinęs savo dvasine jėga, galėjo triskart iš eilės išsiginti savo Mokytojo? Be abejonės, tos aplinkybės užklumpa Petrą netikėtai. Tiesa iškraipoma, ir Jėzus parodomas kaip niekšingas nusikaltėlis. Teisingumas palaikomas blogiu, nekaltasis — kaltu. Toje sunkioje padėtyje Petras praranda pusiausvyrą. Jo teisingas ištikimybės jausmas staiga sutrinka; jo nelaimei, jį sukausto žmonių baimė. Tegu taip niekad neatsitinka mums! Mato 26:57,58, 69-75; Morkaus 14:30, 53, 54, 66-72; Luko 22:54-62; Jono 18:15-18, 25-27.
▪ Kaip Petras ir Jonas patenka į vyriausiojo kunigo kiemą?
▪ Kas vyksta namuose Petrui ir Jonui esant kieme?
▪ Kiek kartų sugieda gaidys ir kiek kartų Petras paneigia pažįstąs Kristų?
▪ Ką reiškia Petro prisiekinėjimas ir dievagojimasis?
▪ Kodėl Petras neigia pažįstąs Jėzų?