39 skyrius

Išdidieji ir nusižeminusieji

PAMINĖJĘS Jono Krikštytojo dorybes, Jėzus atkreipia dėmesį į išdidžius, nepastovius aplink jį esančius žmones. „Ši karta, — sako jis, — panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: ‛Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs nerypavote...’“

Ką Jėzus turi omenyje? Jis paaiškina: „Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo: ‛Jis demono apsėstas.’ Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‛Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis.’“

Žmonėms neįmanoma įtikti. Jiems niekas nepatinka. Jonas gyveno asketišką gyvenimą pasiaukojęs kaip nazarėjas — pagal angelo pranešimą, kad „jis negers vyno ir jokių svaigalų“. Tačiau žmonės sako, kad jis demono apsėstas. O Jėzus gyvena kaip kiti žmonės — ne asketiškai, tai jis kaltinamas nesaikingumu.

Kaipgi sunku žmonėms įtikti! Jie — kaip tie draugai, nenorintys šokti, kai kiti vaikai groja fleita, arba neverkiantys, kai jų draugai gieda raudas. Vis dėlto Jėzus sako: „Išmintis pasiteisina savo darbais.“ Taip, iš įrodymų — iš darbų — aišku, kad kaltinimai Jonui ir Jėzui neteisingi.

Tada Jėzus pradeda priekaištauti trims miestams, Chorazinui, Betsaidai ir Kafarnaumui, kuriuose jis buvo padaręs daugumą savo stebuklų. Jeigu jis būtų padaręs tokių dalykų Finikijos miestuose Tyre ir Sidone, jie, kaip sako Jėzus, būtų atgailavę su ašutine bei pelenuose. Smerkdamas Kafarnaumą, kuris jo tarnavimo metu, matyt, buvo jo namai, Jėzus sako: „Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau.“

Paskui Jėzus viešai pašlovina savo dangiškąjį Tėvą. Jis jaučiasi paskatintas tai daryti, nes Dievas brangias dvasines tiesas paslepia nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o atveria jas nusižeminusiems, panašiems į kūdikius.

Galiausiai Jėzus nuoširdžiai kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“

Kaip Jėzus atgaivina? Jis išlaisvina žmones iš pavergiančių tradicijų, kuriomis religiniai vadai apsunkino tautą, pavyzdžiui, varžančių šabo taisyklių. Jis taip pat nurodo, kur rasti palengvėjimą politinių valdžių engiamiesiems ir tiems, kurie jaučiasi slegiami savo nuodėmių, nes juos kamuoja sąžinė. Tokiems liūdintiems asmenims jis pasako, kaip jie gali gauti nuodėmių atleidimą ir turėti gerus santykius su Dievu.

Jėzaus siūlomas švelnus jungas yra visiškas pasiaukojimas Dievui, duodantis galimybę tarnauti mūsų užjaučiančiam, gailestingam dangiškajam Tėvui. O lengva našta, Jėzaus siūloma visiems ateinantiems pas jį, yra paklusnumas Dievo reikalavimams, kuriuos reikia vykdyti norint gauti gyvenimą, tai yra jo įsakymams, užrašytiems Biblijoje. Paklusti jiems visiškai nesunku. Mato 11:16-30; Luko 1:15; 7:31-35; 1 Jono 5:3.

▪ Kokia prasme išdidūs, nepastovūs Jėzaus kartos žmonės panašūs į vaikus?

▪ Kodėl Jėzus yra paskatintas šlovinti savo dangiškąjį Tėvą?

▪ Ko apsunkinti yra žmonės ir kokį palengvinimą siūlo Jėzus?