Kraujas, kuris iš tikrųjų gelbsti gyvybę

Iš pateiktos informacijos kai kas paaiškėja. Daug žmonių mano, kad kraujo perpylimas gelbsti gyvybę, tačiau jis kelia daug pavojų. Kasmet nuo perpylimų miršta tūkstančiai žmonių; daugybė sunkiai suserga ir ilgai kenčia pasekmes. Taigi net dėl sveikatos dabar išmintinga laikytis Biblijos įsakymo ‛susilaikyti nuo kraujo’ (Apaštalų darbai 15:28, 29).

 Reikalaudami gydymo be kraujo, pacientai apsisaugo nuo daugelio pavojų. Patyrę gydytojai, ryžęsi taip gydyti Jehovos Liudytojus, sukūrė gydymo metodiką, kuri yra saugi ir veiksminga, kaip parodo daugelis medicininių pranešimų. Gydytojai, teikiantys kokybišką pagalbą be kraujo, nepamina vertingų medicinos principų. Ne, jie gerbia paciento teisę žinoti apie pavojus ir naudą, kad būdamas informuotas jis galėtų pasirinkti, kas bus daroma su jo kūnu ir gyvybe.

Mes nesame naivūs šiuo klausimu ir suvokiame, kad ne visi sutiks su tokiu požiūriu. Žmonių sąžinė, etikos principai ir medicininės pažiūros skiriasi. Todėl kitiems, taip pat ir kai kuriems gydytojams, gali būti sunku sutikti su paciento sprendimu vengti kraujo. Vienas chirurgas iš Niujorko rašė: „Aš niekada nepamiršiu, kaip prieš 15 metų būdamas jaunas gydytojas stovėjau šalia lovos, kurioje gulėjo Jehovos Liudytojas ir merdėjo nuo kraujavimo iš dvylikapirštės žarnos opos. Paciento norai buvo gerbiami ir nebuvo padaryta nė vieno kraujo perpylimo, bet iki šiol atsimenu, kokį baisų nusivylimą aš, kaip gydytojas, jaučiau.“

Tas gydytojas, be abejo, tikėjo, kad kraujas būtų išgelbėjęs gyvybę. Tačiau praėjus metams po to, kai jis tai parašė, žurnalo The British Journal of Surgery (1986 m. spalio mėn.) numeryje buvo pranešta, kad prieš pradedant daryti perpylimus mirštamumas nuo skrandžio ir žarnų kraujavimo buvo „tik 2,5 procento“. Nuo to meto, kai perpylimai tapo įprastu dalyku, ‛daugumos išsamių tyrimų duomenimis, miršta 10 procentų’. Kodėl mirštamumas keturis kartus didesnis? Tyrinėtojai mano: „Atrodo, anksti padarytas kraujo perpylimas slopina hiperkoaguliacinę reakciją, ir tai vėl skatina kraujuoti.“ Kai Liudytojas kraujuojančia opa atsisakė kraujo, jo pasirinkimas iš tikrųjų galėjo padidinti jo galimybes išgyventi.

Tas pats chirurgas pridūrė: „Bėgant laikui daug ligonių gydžiusio gydytojo požiūris keičiasi, tad šiandien paciento ir gydytojo tarpusavio pasitikėjimas bei pagarba ligonio norams man yra daug svarbiau už naują medicinos technologiją, kuri supa mus. ... Įdomu, kad dabar nusivylimas virto pagarba to paciento tvirtam tikėjimui.“ Gydytojas baigė: ‛Tai man primena, kad aš visada turiu gerbti asmeniškus ir religinius paciento norus nepaisydamas savo nuomonės ar pasekmių.’

Tu galbūt jau supranti tai, ką daug gydytojų suvokia ‛bėgant laikui, gydydami daug ligonių’. Netgi jeigu žmonėms suteikiama geriausia medicininė pagalba puikiausiose ligoninėse, jie vieną dieną miršta. Ar jiems būtų perpilamas kraujas, ar ne, jie miršta. Visi mes senstame ir mūsų gyvenimo pabaiga artinasi. Tai nėra lemtinga. Tai realybė. Mirtis yra faktas.

Įrodymai liudija, kad žmonės, negerbiantys Dievo įstatymo dėl kraujo, neretai iš karto arba vėliau nukenčia; kai kurie netgi miršta nuo kraujo. Tie, kurie išlieka, negyvena be galo. Taigi kraujo perpylimas negelbsti gyvybės visam laikui.

 Daugumai žmonių, kurie dėl religinių arba medicininių, o gal dėl abiejų šių priežasčių atsisako kraujo, tačiau sutinka būti gydomi kitaip, viskas baigiasi labai gerai. Taip jie gali prailginti savo gyvenimą. Bet ne be galo.

Tai, kad visi žmonės yra netobuli ir galiausiai miršta, mums padeda suprasti pagrindinę Biblijos tiesą apie kraują. Jeigu suvokiame ir vertiname šią tiesą, mes suprasime, kaip kraujas gali iš tikrųjų išgelbėti gyvybę — mūsų gyvybę — visam laikui.

VIENINTELIS GYVYBĘ GELBSTINTIS KRAUJAS

Kaip minėta anksčiau, Dievas liepė visiems žmonėms nevalgyti kraujo. Kodėl? Todėl, kad kraujas simbolizuoja gyvybę (Pradžios 9:3-6). Dievas išsamiau paaiškino tai įstatymų rinkinyje, kurį davė Izraeliui. Įsigaliojus įstatymų rinkiniui, ant altoriaus buvo aukojamas gyvulių kraujas (Išėjimo 24:3-8). Tame įstatymų rinkinyje buvo nurodytas faktas, kad visi žmonės yra netobuli; pagal Bibliją, jie yra nuodėmingi. Dievas pasakė izraelitams, kad aukodami jam gyvulius jie pripažins, jog jų nuodėmės turi būti padengtos (Kunigų 4:4-7, 13-18, 22-30). Tiesa, Dievas to reikalavo iš jų anuo metu, bet nereikalauja iš tikrųjų garbintojų šiandien. Tačiau šiandien tai turi didelę reikšmę mums.

 Dievas pats paaiškino, kokiu principu pagrįstas tas aukojimas: „Kūno gyvybė yra kraujuje ir aš jums jį daviau, kad juo permaldautumėte ant altoriaus už savo sielas; kraujas tebus permaldavimui už sielas. Todėl aš tariau Israėlio sūnums: ‛Nė vienas... iš jūsų... nevalgys kraujo’“ (Kunigų 17:11, 12).

Per senovinę šventę, vadinamą Permaldavimo diena, Izraelio vyriausiasis kunigas nunešdavo aukojamų gyvulių kraujo į pačią švenčiausią šventyklos vietą — Dievo garbinimo centrą. Taip buvo simboliškai prašoma Dievo uždengti žmonių nuodėmes (Kunigų 16:3-6, 11-16). Tos aukos iš tikrųjų nepašalindavo visų nuodėmių, tad jas reikėdavo atnašauti kasmet. Vis dėlto toks kraujo panaudojimas tapo prasmingu pavyzdžiu.

Vienas iš pagrindinių Biblijos mokymų yra tai, kad galiausiai Dievas turi duoti vieną tobulą auką, galinčią visiškai išpirkti visų tikinčiųjų nuodėmes. Tai yra mokymas apie išpirką, būtent apie išpranašauto Mesijo, arba Kristaus, auką.

Biblijoje Mesijo vaidmuo lyginamas su tuo, kas buvo daroma Permaldavimo dieną: „Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę [šventyklą], ne rankų darbo, ... taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę [dangų] ir įvykdė amžinąjį atpirkimą. Taip pat bemaž viskas pagal įstatymą apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo“ (Žydams 9:11, 12, 22).

Tad darosi aišku, kodėl mūsų požiūris į kraują turi būti toks kaip Dievo. Pasinaudodamas savo, kaip Kūrėjo, teise jis nustatė vienintelę jo panaudojimo galimybę. Tai, kad senovėje izraelitai nevartojo kraujo, galbūt buvo naudinga jų sveikatai, tačiau ne tai buvo svarbiausia (Izaijo 48:17, Brb red.). Jie turėjo vengti palaikyti savo gyvybę krauju pirmiausia ne dėl to, kad tai nesveika, bet dėl to, kad tai nešventa Dievo požiūriu. Jie turėjo susilaikyti nuo kraujo ne dėl to, kad jis užterštas, bet dėl to, kad tai yra brangi priemonė, per kurią gaunamas atleidimas.

Apaštalas Paulius apie išpirką pasakė: „[Kristuje] turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa“ (Efeziečiams 1:7). Originalo, tai yra graikų kalbos žodis čia tinkamai išverstas žodžiu „kraujas“, tačiau daugelyje Biblijos vertimų jis neteisingai pakeistas žodžiu „mirtis“. Todėl skaitytojai gali nesuprasti, jog šie žodžiai pabrėžia, koks yra mūsų Kūrėjo požiūris į kraują ir kokia vertinga jam yra jo auka.

Biblijoje kalbama, kad Kristus numirė kaip tobula išperkamoji auka, bet neliko miręs. Pagal pavyzdį, kurį Dievas parodė Permaldavimo dieną, Jėzus buvo paimtas į dangų ‛stoti prieš Dievo veidą’. Ten jis pateikė savo paaukoto kraujo vertę (Žydams 9:24). Biblijoje pabrėžiama, kad mes turime vengti tokio elgesio, kuriuo ‛tryptume kojomis Dievo Sūnų ir nešventu palaikytume jo kraują’. Tik tada mes galime išlaikyti gerus santykius ir taiką su Dievu (Žydams 10:29, Brb red.; Kolosiečiams 1:20).

DŽIAUKIS KRAUJU IŠGELBĖTU GYVENIMU

Kai mes suprantame, ką Dievas sako apie kraują, pradedame didžiai gerbti jo gyvybę gelbstinčią vertę. Rašte Kristus apibūdinamas kaip tas, kuris ‛mus myli ir  kuris nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes’ (Apreiškimas 1:5; Jono 3:16). Taip, per Jėzaus kraują mums gali būti visiškai ir visam laikui atleistos nuodėmės. Apaštalas Paulius rašė: „Dabar, kai esame nuteisinti jo krauju, būsime jo išgelbėti nuo rūsčios bausmės.“ Štai kaip kraujas gali išsaugoti ilgą gyvenimą (Romiečiams 5:9; Žydams 9:14).

Jehova Dievas jau seniai užtikrino, kad per Kristų ‛gali būti palaimintos visos žemės šeimos’ (Pradžios 22:18). Viena iš tų palaimų yra rojaus atkūrimas žemėje. Tuomet tikinčių žmonių nebekamuos ligos, senatvė ir net mirtis; jie patirs palaimas, daug didesnes už laikiną pagalbą, kurią mums šiuo metu gali suteikti medikai. Mums taip nuostabiai pažadėta: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimas 21:4).

Tad kaip išmintinga mums priimti į širdį visus Dievo reikalavimus! Tai, be kita ko, reiškia ir paklusti jo įsakymams dėl kraujo ir nepiktnaudžiauti juo netgi gydymo atveju. Taip mes gyvensime ne vien šia diena. Ne, mes parodysime didelę pagarbą gyvybei ir mūsų ateities perspektyvai amžinai gyventi tobuliems.

[Rėmelis 25 puslapyje]

Dievo tautos žmonės atsisakė palaikyti savo gyvybę krauju ne dėl to, kad tai nesveika, bet dėl to, kad tai nešventa; ne dėl to, kad kraujas užterštas, bet dėl to, kad jis brangus.

[Iliustracija 24 puslapyje]

‛[Jėzuje] turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą’ (Efeziečiams 1:7).

[Iliustracija 26 puslapyje]

Gyvybės išgelbėjimas Jėzaus krauju suteikia galimybę amžinai, sveikai gyventi žemės rojuje