15 skyrius

Kodėl aš toks drovus?

„VISI man sako, kokia aš graži“, — laikraščio skyreliui rašė viena mergina. Tačiau paskui ji pareiškė: „Man sunku kalbėtis su žmonėmis. Jeigu kalbėdama pažvelgiu kam į akis, išraustu ir visai netenku žado. . . Darbovietėje keletą kartų girdėjau sakant, kokia aš ‛išdidi’, nes su niekuo nesikalbu. . . . Aš nesu išdidi, aš tiesiog drovi.“

Vienos apklausos duomenimis, 80 procentų apklaustųjų pasakė, jog anksčiau buvo drovūs, o 40 procentų mano esą drovūs dabar. Iš tiesų drovių žmonių esama nuo pačių seniausių laikų. Biblija mums sako, kad Mozė iš drovumo atsisakinėjo būti Dievo kalbėtoju Izraelio tautai (Išėjimo 3:11, 13; 4:1, 10, 13). Ir atrodo, kad krikščionis mokinys Timotiejus buvo drovus ir varžėsi kalbėti bei deramai naudotis savo įgaliojimais (1 Timotiejui 4:12; 2 Timotiejui 1:6-8).

Kas yra drovumas

Būti droviam reiškia jaustis nejaukiai tarp žmonių — nepažįstamųjų, vadovaujančių žmonių, priešingos lyties asmenų ar net savo bendraamžių. Tai yra labai didelis dėmesio sutelkimas į save, ir jis pasireiškia įvairiai. Kai kurie sumyšta; panarinę akis, plakančia širdimi, jie negali ištarti žodžio. Kiti praranda savitvardą ir pradeda be perstojo taukšti. Tretiems sunku kalbėti ir išreikšti savo požiūrį ar nuomonę.

 Tačiau iš tiesų būti truputį droviam naudinga. Tai susiję su nuolankumu bei kuklumu, o viena, ko tikisi Dievas ir ką jis vertina, yra ‛nuolankiai vaikščioti su juo’ (Michėjo 6:8, Brb red.). Taip pat gerai yra būti taktiškam ir nesididžiuoti, nebūti valdingam ir pernelyg agresyviam. Drovus žmogus dažnai vertinamas kaip geras klausytojas. Bet jeigu drovumas varžo bei trukdo mums pritaikyti visus savo gabumus ir kenkia mūsų santykiams, darbui bei jausmams, reikia kažką daryti!

Gera pradžia — suprasti problemą (Patarlių 1:5). Drovumas neparodo, koks tu esi; jis būdingas tavo elgesiui, tavo reakcijai į aplinkybes, įpročiams, kurių išmokai ir kuriuos sustiprinai bendraudamas su kitais žmonėmis. Tu manai, kad kiti neigiamai galvoja apie tave, kad jie tavęs nemėgsta. Tu manai, kad kiti yra geresni ar normalesni už tave. Tu manai, kad nieko neišeis, jeigu pabandysi bendrauti su kitais žmonėmis. Tu galvoji, kad viskas bus blogai, ir taip dažnai būna, nes įsitempi ir elgiesi pagal savo įsitikinimą.

Drovumo poveikis tavo gyvenimui

Jei užsidarai, nesikalbi arba esi taip susirūpinęs savimi, kad nebekreipi dėmesio į kitus, gali sudaryti įspūdį esąs išdidus, nedraugiškas, nuobodus ar netgi nerūpestingas arba neišmanąs. Kai galvoji apie save, sunku sutelkti dėmesį į pokalbį. Todėl tu kreipi mažiau dėmesio į tai, ką girdi. Tuomet atsitinka tai, ko labiausiai bijai, — atrodai kvailai.

Galima sakyti, tu užsirakinai drovumo kalėjime ir išmetei raktą. Tu nepasinaudoji galimybėmis. Susitaikai su dalykais ir aplinkybėmis, kurios tau iš tiesų nepatinka, — visa tai dėl to, kad baiminiesi kalbėti ir išreikšti savo nuomonę. Tu netenki džiaugsmo susipažinti  su žmonėmis ir įsigyti naujų draugų arba daryti ką nors praturtinančio tavo gyvenimą. Bet netenka ir kiti. Jie niekuomet iš tikrųjų nepažįsta tavęs.

Nugalėti drovumą

Ilgainiui dedant pastangas elgesį galima pakeisti. Pirma, nustok rūpintis, ar kitas žmogus nenustatinėja tavo vertės. Jis tikriausiai galvoja apie save ir ką jis sakys arba darys. O jeigu jis vaikiškai pasijuokia iš tavęs, suprask, kad tai jo problema. „Kas niekina savo prietelį, tam trūksta širdies [„proto“, ŠvR]“ (Patarlių 11:12). Žmonės, verti būti draugais, sprendžia ne pagal išorę, o pagal tai, koks tu esi asmuo.

Be to, stenkis mąstyti teigiamai. Niekas nėra tobulas; visi turime stipriųjų vietų ir silpnybių. Atmink, esama skirtingų požiūrių, skirtingų pomėgių. Jei nuomonės skiriasi, tai nereiškia, kad tu esi atmetamas kaip žmogus.

Taip pat išmok teisingai žiūrėti į kitus. Vienas jaunuolis, kuris anksčiau buvo drovus, sako: „Aš sužinojau apie save du dalykus. . . Pirma, aš buvau pernelyg egocentriškas. Aš per daug galvojau apie save, rūpinausi, kaip mano žodžius įvertins kiti.  Antra, man atrodydavo, kad kitų žmonių motyvai blogi, — nepasitikėdavau jais ir manydavau, kad jie žiūrės į mane iš aukšto.“

Šis jaunuolis apsilankė Jehovos Liudytojų sueigoje. „Ten aš išgirdau kalbą, kuri iš tiesų padėjo man“, — prisimena jis. — ‛Kalbėtojas pabrėžė, kad meilė yra draugiška, kad mylėdamas žmones manai apie juos kuo geriau, o ne blogiau. Tad aš išmokau nebegalvoti, kad kiti turi blogų motyvų. Aš sakiau sau: „Jie supras, jie bus švelnūs, jie bus dėmesingi.“ Aš pradėjau pasitikėti žmonėmis. Suvokiau, kad kai kurie gali susidaryti neteisingą nuomonę apie mane, bet dabar supratau, jog tai yra jų problema.’

„Aš taip pat sužinojau, kad reikia aktyviai rodyti  meilę — labiau aukotis dėlei kitų, — paaiškino jis. — Pirmiausia pabandžiau su jaunesniais. Vėliau pradėjau lankytis pas kitus namuose. Aš išmokau būti jautrus jų reikmėms, galvoti, kaip galėčiau jiems padėti.“ Taigi jis suprato, koks teisingas Jėzaus patarimas iš Luko 6:37, 38: „Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti. . . Duokite, ir jums bus duota. . . Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta.“

Kaip pradėti

Tad mokykis bendrauti — pasisveikinti ir pradėti pašnekesį. Jis gali būti paprastas, pavyzdžiui, apie orą. Atmink: tau tenka tik 50 procentų naštos. Kitą pusę turi nešti kitas asmuo. Jeigu suklysti kalbėdamas, negalvok, kad esi pasmerktas. Jeigu kiti juokiasi, išmok juoktis drauge su jais. Taręs „ne tai norėjau pasakyti“, galėsi atsipalaiduoti ir kalbėtis toliau.

Apsirenk patogiai, bet žiūrėk, kad rūbai būtų švarūs ir išlyginti. Žinodamas, kad atrodai nepriekaištingai, mažiau dėl to jaudinsies ir galėsi sutelkti dėmesį į pokalbį. Stovėk tiesiai, tačiau neįsitempęs. Būk malonus ir šypsokis. Palaikyk draugišką ryšį  žvilgsniu ir linktelėjimu galva arba žodžiais pripažink tai, ką sako kitas asmuo.

Sunkiais atvejais, pavyzdžiui, kai reikia pasakyti kalbą kitiems žmonėms arba kalbėtis dėl darbo, kuo geriau pasiruošk. Iš anksto repetuok, ką pasakysi. Pratybomis galima pašalinti arba sušvelninti ir kalbos trūkumus. Tam reikės laiko, kaip ir įgyjant bet kokių kitokių naujų įgūdžių. Bet matydamas teigiamus rezultatus tu būsi dar labiau paskatintas siekti tikslo.

Nereikia pamiršti, kokią pagalbą gali suteikti Dievas. Saulius, pirmasis senovės Izraelio tautos karalius, iš pradžių buvo labai drovus (1 Samuelio 9 ir 10 skyriai). Tačiau kai atėjo laikas veikti, „[Saulių] pagavo Viešpaties Dvasia“ ir jis nuvedė tautą į pergalę! (1 Samuelio 11 skyrius)

Šiandien krikščionys jaunuoliai turi atsakomybę padėti kitiems sužinoti apie Dievą ir jo pažadėtą naują teisingumo pasaulį (Mato 24:14). Nešantis šią gerąją naujieną ir atstovaujantis aukščiausiajam visatos Autoritetui asmuo tikrai yra įkvepiamas pasitikėti savimi ir gali nukreipti dėmesį nuo savęs. Tad tu gali būti tikras, kad jeigu ištikimai tarnausi Dievui, jis laimins tave ir padės tau nugalėti savo drovumą.

Aptarimo klausimai:

◻ Kas gi yra drovumas ir kaip drovus asmuo elgiasi būdamas su kitais žmonėmis? Ar tai kažkiek tinka ir tau?

◻ Kodėl drovus asmuo praranda pasitikėjimą savimi būdamas su kitais žmonėmis?

◻ Ko žmogus gali netekti dėl drovumo?

◻ Kaip galima nugalėti drovumą? Ar kurie nors iš šių pasiūlymų buvo naudingi tau?

[Anotacija 121 puslapyje]

Drovus žmogus netenka draugų ir galimybių

[Rėmelis 124 puslapyje]

Tu gali nugalėti drovumą

Trokšdamas pasikeisti ir tikėdamas, kad tai tikrai įmanoma

Pakeisdamas neigiamas mintis teigiamais veiksmais

Nusistatydamas tikroviškus ir prasmingus tikslus

Išmokdamas atsipalaiduoti ir nugalėti nerimą

Stengdamasis rodyti meilę ir padėti kitiems

Įgydamas pasitikėjimo savimi dėl vis didesnės sėkmės

Repetuodamas iš anksto

Atsimindamas, kad būna skirtingų nuomonių ir kad kiti taip pat klysta

Pratybomis gerindamas savo įgūdžius ir įgydamas naujų

Rengdamasis skoningai ir elgdamasis su pasitikėjimu

Pasikliaudamas Dievo teikiama pagalba

Dalyvaudamas krikščionių sueigose ir pasakodamas apie savo tikėjimą kitiems

[Paveikslai 123 puslapyje]

Drovus žmogus mano, kad kiti jį menkina

[Paveikslas 125 puslapyje]

Mokykis bendrauti — šypsotis, pasisveikinti su kitais ir šnekučiuotis