Kaip elgtis, kai tėvai barasi?
24 SKYRIUS
Kaip elgtis, kai tėvai barasi?
Ar kada nors tėvai yra baręsi tau matant? Jei taip, pažymėk, kokia dažniausia jų nesutarimų priežastis?
□ Pinigai
□ Namų ruoša
□ Giminės
□ Tu
Kaip tėvų rietenos tave veikia? Užrašyk, ką norėtum jiems apie tai pasakyti?
․․․․․
SUPRANTAMA, kai tėvai kivirčijasi, tu tiesiog negali į tai nekreipti dėmesio. Juk juos myli, tikiesi, kad prireikus tave parems. Tad matyti juos pykstantis labai skaudu. Gal jautiesi panašiai kaip mergina, vardu Meri: „Sunku gerbti tėvus dėl to, kad jie, regis, negerbia vienas kito.“
Matydamas tėvus barantis, supranti karčią tiesą: jie toli gražu nėra tokie tobuli, kaip galbūt manei. Dėl to gali atsirasti visokių baimių. Jei kivirčai dažni ir įnirtingi, galbūt imsi baimintis, kad tėvų santuoka — prie iširimo ribos. „Kai girdžiu tėvus kivirčijantis, — sako Meri, — iškart įsivaizduoju, kad jie išsiskirs ir kad turėsiu rinktis, su kuriuo gyventi. Dar baisu, kad būsiu atskirta nuo savo brolių ir seserų.“
Kodėl tėvai pykstasi ir ką tu turėtum daryti, kai šeimoje kyla barnis?
Kodėl tėvai pykstasi
Apskritai tavo tėvai stengiasi iš meilės būti vienas kitam pakantūs (Efeziečiams 4:2). Tačiau Biblijoje sakoma: „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo šlovės“ (Romiečiams 3:23). Tavo tėvai — netobuli žmonės. Taigi nieko nuostabaus, kad visokios erzinančios smulkmenos kartais gal sukels pyktį ir tarp jų kils vaidas.
Taip pat nepamiršk, kad gyvename „sunkiais laikais“ (2 Timotiejui 3:1). Rūpesčiai dėl pragyvenimo, mokesčių našta, įtampa darbe santuokai yra nemenkas išbandymas. O jeigu abu tėvai dirba, nesutarimų gali kilti dar ir dėl to, kas atliks kai kuriuos namų ruošos darbus.
Jeigu tavo tėvų požiūris į tam tikrus dalykus ir nesutampa, tai dar nereiškia, kad jų santuoka ỹra. Nors kartais nuomonės išsiskiria, greičiausiai jie vienas kitą tebemyli.
Tarkim, su geru draugu žiūri filmą. Paskui pasikalbate ir paaiškėja, kad jūsų nuomonės dėl filmo nesutampa. Nieko čia keista. Netgi labai artimi žmonės vieną ir tą patį dalyką gali vertinti skirtingai. Tikėtina, kad panašiai yra ir su tavo tėvais. Galbūt abudu yra susirūpinę dėl šeimos finansų, tačiau kaip biudžetą tvarkyti, kiekvienas supranta savaip; abu sutaria, kad šeimai reikia atostogų, bet kiekvienas skirtingai įsivaizduoja, kas yra tikras poilsis; abu nori, kad tau eitųsi mokslas, bet nuomonės, kaip geriausiai tave paskatinti, kertasi.
Trumpai tariant, būti vieningiems ne visada reiškia būti tos pačios nuomonės. Kartais dviejų vienas kitą mylinčių žmonių požiūris į tam tikrus dalykus ir nesutinka. Vis dėlto girdėti tėvus barantis gali būti sunku. Ką tuomet galėtum daryti? Ką jiems pasakyti?
Ką daryti
Elkis pagarbiai. Jei tėvai nuolat pykstasi, suprantama, kad tau dėl to gali būti pikta. Juk jie turėtų rodyti tau gerą pavyzdį, o ne atvirkščiai. Bet jeigu su tėčiu ar mama imtum elgtis nepagarbiai, įtampa šeimoje tik padidėtų. Svarbiau, be to, kad Jehova liepia tėvus gerbti ir jų klausyti, — net jeigu tai ir nelengva (Išėjimo 20:12; Patarlių 30:17).
Mato 10:34-37). Tokioje situacijoje visada elkis „romiai ir labai pagarbiai“. Galbūt vieną dieną deramas tavo elgesys padės netikinčiam tėčiui ar mamai pakeisti požiūrį (1 Petro 3:15).
O ką, jeigu tėvų kivirčų priežastis tiesiogiai susijusi su tavimi? Tarkim, vienas iš tavo tėvų yra Jehovos liudytojas, o kitas — ne. Nesutarimas tarp tėvų gal kils dėl to, kad kartu su dievobaimingu tėčiu ar mama stoji už tiesą (Nepalaikyk nė vienos pusės. Ką daryti, jei tėtis ar mama spaudžia tave palaikyti jo ar jos pusę, nors barnis tiesiogiai tavęs ir neliečia? Stenkis spaudimui nepasiduoti. Gal galėtum mandagiai išsisukti sakydamas, pavyzdžiui: „Labai judu, tėti, mama, myliu, bet neprašykit manęs palaikyti kurio nors pusės. Judu turite išsiaiškinti patys.“
Bendrauk. Tegu tavo tėvai žino, kaip jautiesi, kai jie riejasi. Pasirink metą, kai, tavo manymu, juodu bus nusiteikę klausytis. Tada pagarbiai pasakyk, kaip tau liūdna, pikta ar netgi baugu dėl to, kad jie pykstasi (Patarlių 15:23; Kolosiečiams 4:6).
Ko nedaryti
Nesiimk šeimos patarėjo vaidmens. Tu dar jaunas ir neturi patirties, kad galėtum savo tėvų nesutarimus
spręsti. Įsivaizduok, kad skrendi nedideliu lėktuvu. Staiga lėktuvo pilotas pradeda ginčytis su savo padėjėju. Savaime suprantama, jaustumeisi nesmagiai. Bet kas būtų, jei sugalvojęs pradėtum pilotams aiškinti, kaip reikia lėktuvą pilotuoti ar net mėgintum iš jų perimti valdymą?Panašiai būtų, jei imtumeisi tėvams patarinėti, kaip spręsti šeimos problemas. Jei, taip sakant, mėgintum perimti vairą į savo rankas, padėtį greičiausiai tik pablogintum. Biblijoje rašoma: „Kvailas žmogus įžūlumu sėja vaidus, o išmintis atitenka priimantiems patarimą“ (Patarlių 13:10). Geriau, kad tėvai savo nesutarimą spręstų patys, pasitartų vienu du (Patarlių 25:9).
1 Tesalonikiečiams 4:11). Tegu sau pešasi.
Nesikišk. Klausytis dviejų besiginčijančių žmonių labai nemalonu. O jei dar trečias kištų savo trigrašį?! Kad ir kaip tau norėtųsi savo žodį pasakyti, atmink: išspręsti tarpusavio nesutarimą yra tėvų — ne tavo — atsakomybė. Todėl tėvams riejantis stenkis, kaip raginama Biblijoje, „užsiimti savais reikalais“ (Nekiršink vieno su kitu. Būna, kai kurie jaunuoliai netgi kursto tėvų nesantaiką, nuteikia vieną prieš kitą. Jei mama sako „ne“, tada jie mėgina apeliuoti į tėčio jausmus ir išpešti iš jo „taip“. Gudriai manipuliuodamas tėvais gal ir gautum kiek laisvės, bet ilgainiui nesantaika šeimoje vis labiau imtų viršų.
Neleisk, kad jų elgesys tave paveiktų. Devyniolikmetis Piteris susivokė, kad, mėgindamas nubausti savo tėvą už jo užgaulų elgesį, pats ėmė elgtis nekrikščioniškai. „Norėjau, kad jam būtų skaudu, — sako jaunuolis. Galatams 6:7).
— Labai ant jo pykau, nes jis užgauliojo mamą, mane ir mano sesę.“ Tačiau greitai Piteriui teko patirti karčias savo veiksmų pasekmes. Kokia pamoka? Blogas elgesys tik pasunkins ir taip jau nekokią padėtį namuose (Užrašyk, kuriuos šio skyriaus patarimus tau reikėtų pritaikyti. ․․․․․
Aišku, užkirsti kelio tėvų barniams tu negali. Tačiau neabejok, kad Jehova gali padėti tau kovoti su slogiais, tų nesutarimų sukeltais jausmais (Filipiečiams 4:6, 7; 1 Petro 5:7).
Stenkis kiek galėdamas pritaikyti tai, kas čia buvo aptarta. Gal vieną dieną tavo tėvai bus paskatinti rimtai susimąstyti apie tai, kaip savo problemas sprendžia. Ir ką gali žinoti, — galbūt jie netgi liausis pykęsi.
Kaip įveikti sunkumus, kurie iškyla gyvenant nepilnoje šeimoje?
BIBLIJOS EILUTĖ
„Jūsų kalba visada tebūna maloni“ (Kolosiečiams 4:6)
PATARIMAS
Jei tėvų kivirčai dažni ir įnirtingi, pagarbiai paragink juos ieškoti pagalbos.
AR ŽINOJAI... ?
Ir vienas kitą mylintys žmonės kartais gali nesutarti.
VEIKSMŲ PLANAS
Kai tėvai pradės ginčytis, aš... ․․․․․
Jei tėtis ar mama prašys manęs palaikyti jo ar jos pusę, aš pasakysiu... ․․․․․
Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․
KAIP TAU ATRODO?
● Kodėl tėvai kartais pykstasi?
● Kodėl neturi dėl tėvų nesutarimų jaustis kaltas?
● Ko, stebėdamas savo tėvų elgesį, galėtum pasimokyti?
[Anotacija 201 puslapyje]
„Suprantu, kad mano tėvai nėra tobuli ir kad jie, kaip ir aš, patiria sunkumų. Tai žinodama, į jų barnius nereaguoju per jautriai“ (Keiti)
[Rėmelis/iliustracijos 206, 207 puslapiuose]
Jei tėvai pasuko skirtingais keliais
Jeigu tėvai nusprendė gyventi atskirai, tavo viduje turbūt — tikra sumaištis. Kaip tokiomis aplinkybėmis būtų protinga elgtis?
● Nepuoselėk nerealių lūkesčių. Gal pirmiausia kyla mintis pamėginti tėvus sutaikyti. Ana prisimena: „Nors tėvai ir atsiskyrė, kartais vis tiek pasiimdavo mus ir drauge ką nors veikdavome. Su sese viena kitai pašnibždėdavom: „Pabėgėkim į priekį, palikim juos vienus.“ Bet tai nepadėjo. Jie taip ir nesusitaikė.“
Patarlių 13:12 sakoma: „Atidėta viltis susargdina širdį.“ Nusiminti lengva, bet suprask: tėvų santykiai nėra tavo valioje. Ne dėl tavęs juodu pasuko skirtingais keliais, tad ir jų santuokos sulipdyti tau veikiausiai nepavyks (Patarlių 26:17).
● Nepasiduok apmaudui. Jei laikysi pyktį ir ant tėvų gieši apmaudą, gali padaryti sau neatitaisomą žalą. Tomas prisimena, kaip jautėsi būdamas dvylikos: „Aš labai pykau ant tėčio. Nenoriu sakyti, kad nekenčiau, bet išties jaučiau didžiulę pagiežą. Jei būtume jam rūpėję, tuomet maniau, jis nebūtų mūsų palikęs.“
Vis dėlto retai kada sutuoktiniai nusprendžia skirtis tik todėl, kad vienas yra labai blogas, o kitas — labai geras. Tiesą sakant, galbūt tėvai nepasakė tau visų smulkmenų apie savo santykius ar priežasčių, kodėl išsiskyrė. Gali būti, kad jie netgi patys visko iki galo nesupranta. Tad nežinodamas visų aplinkybių neskubėk spręsti, kas teisus, o kas kaltas (Patarlių 18:13). Aišku, nepasiduoti pykčiui sunku, ir natūralu, kad kurį laiką labai skaudės širdį. Bet gieždamas apmaudą ir galvodamas apie kerštą, save tik nuodysi. Biblija ne veltui sako: „Liaukis nirtęs ir palik rūstybę“ (Psalmyno 37:8, Brb).
● Būk realistas. Kai kurie jaunuoliai puola į kitą kraštutinumą. Ant šeimą palikusio tėčio ar mamos jie nepyksta — priešingai, netgi pradeda idealizuoti. Pavyzdžiui, vieno jaunuolio tėvas girtavo, palikęs šeimą dažnai išeidavo pas kitas moteris; galiausiai pareikalavo skyrybų. Vis dėlto jaunuolis prisimena, kad kažkodėl savo tėvą jis kone garbino!
Kad kai kurie jaunuoliai taip jaučiasi, nėra neįprasta. Štai vienoje šalyje maždaug 90 procentų vaikų po tėvų skyrybų gyvena su mama ir matosi su tėčiu. Taigi atsakomybė kasdien rūpintis savo vaikais, juos auklėti dažniausiai tenka mamai. Nors ir gauna alimentus, neretai po skyrybų jos finansinė padėtis pablogėja. O štai tėčio gali ir pagerėti. Kas tada? Susitikimas su tėčiu vaikui ima reikšti, kad bus dovanų ir pramogų! Gyvenant su mama gali tekti skaičiuoti centus, nuolat girdėti, kas galima, ko negalima. Liūdna, bet kai kurie jaunuoliai netgi palieka dievobaimingo tėčio ar mamos namus ir išeina pas mamą ar tėtį, kuris nėra krikščionis, bet gyvena geriau ir duoda daugiau laisvės (Patarlių 19:4).
Jei ir tu esi lenkiamas priimti tokį sprendimą, pergalvok, kas tau gyvenime svarbiau. Turėk omenyje, kad tau reikia moralinio vadovavimo ir auklėjimo — pačios geriausios dovanos, kokią tėtis ar mama gali tau duoti. Nuo to priklauso, koks žmogus būsi ir kokia bus tavo ateitis (Patarlių 4:13).
[Iliustracija 202, 203 puslapiuose]
Jaunuolis, kuris kišasi į tėvų barnius, panašus į keleivį, nurodinėjantį pilotams, kaip valdyti lėktuvą