Psalmynas 18:1–50
Vadovui. Giesmė, kurios žodžiais Jehovos tarnas Dovydas kreipėsi į Jehovą tą dieną, kai Jehova išgelbėjo jį iš visų priešų ir iš Sauliaus rankų. Jis sakė:+
18 Kaip aš myliu tave, Jehova, mano stiprybe!+
2 Jehova – mano uola, mano tvirtovė ir vaduotojas.+
Mano Dievas – uola,+ kur prieglobstį randu,jis – manasis skydas ir išgelbėjimo ragas*, saugiausia priebėga*.+
3 Šauksiuosi Jehovos, Šlovingojo,ir būsiu išgelbėtas nuo priešų.+
4 Mirties virvės mane pančiojo,+niekšai gąsdino it potvynio srautai,+
5 kapo* pančiai mane raizgė,mirties pinklės buvo pasitikusios.+
6 Nelaimėje šaukiaus Jehovos,Dievą savąjį meldžiau pagalbos,ir mano balsą jis šventykloje išgirdo,+pasiekė šauksmas jo ausis.+
7 Tada sujudo sudrebėjo žemė,+susvyravo susiūbavo kalnų pamatai,nes jis užsirūstino.+
8 Iš šnervių jam veržėsi dūmai,iš burnos – ryjanti ugnis,+žarijos nuo jo pasipylė.
9 Palenkęs dangų jis ėmė leistis,+juodi debesys buvo jam po kojų.+
10 Jis sėdo ant kerubo ir skriejo,+nėrė žemyn ant dvasios* sparnų.+
11 Paskui apsidengė tamsybe+ –tamsiuose vandenyse, tirštuose debesysepasislėpė lyg palapinėje.+
12 Iš šviesumos jam priešakypro debesis kruša pabiro ir žarijos pasipylė.
13 Jehova sugriaudėjo danguj,+Aukščiausiasis prabilo garsiai,+krušą žerdamas ir žarijas.
14 Strėles jis laidė ir išblaškė mano priešus,+svaidėsi žaibais, jų gretose sukėlė sąmyšį.+
15 Upių vagos atsidengė,+žemės pamatai atsivėrė nuo tavo, Jehova, grūmojimo,nuo smarkaus tavo šnervių pūstelėjimo.+
16 Iš aukštybių jis ištiesė rankąir sugriebęs ištraukė mane iš gelmių,+
17 išgelbėjo nuo galingo priešo,+nuo persekiotojų, už mane stipresnių.+
18 Nelaimės dieną jie prieš mane pakilo,+bet mano ramstis buvo Jehova.
19 Jis išvedė mane į saugią* vietą,išgelbėjo, nes aš jam patikau.+
20 Jehova atlygina man pagal mano teisumą,+atmoka pagal mano rankų tyrumą.+
21 Jehovos keliais aš einuir nedarau pikta – nuo Dievo nesitraukiu.
22 Visi jo sprendimai priešais mane,jo įstatų aš nepaniekinsiu.
23 Liksiu doras jo akivaizdoje+ir saugosiuos kaltės.+
24 Teatlygina man Jehova pagal mano teisumą,+pagal mano rankų tyrumą jo akyse.+
25 Su ištikimu tu elgiesi ištikimai,+su doru žmogumi – dorai,+
26 tyram tu pasirodai esąs tyras,+o suktą pergudrauji.+
27 Juk menką žmogų tu gelbsti,+o išdidųjį* nužemini.+
28 Tu, Jehova, uždegi mano žibintą,manasis Dievas nušviečia mano tamsybę.+
29 Su tavimi galiu pulti gaują plėšikų,+su savo Dievu galiu peršokti mūrą.+
30 Dievo kelias tobulas,+Jehovos žodis ugnimi išgrynintas.+
Jis – skydas visiems, kas prie jo glaudžiasi.+
31 Kas kitas yra Dievas, jei ne Jehova?+
Kas kitas yra uola, jei ne mūsų Dievas?+
32 Dievas apsiaučia mane stiprybe,+manąjį kelią padaro tiesų.+
33 Jis man duoda elnio kojas,užveda mane į pačias aukštumas.+
34 Mano rankas jis lavina kovai,galiu net vario lanką sulenkti.
35 Tu duodi man išgelbėjimo skydą,+tavo dešinė mane palaikoir tavo nuolankumas daro mane didį.+
36 Taką mano žingsniams tu praplatini,mano kojos neklups.+
37 Persekiosiu savo priešus ir pavysiu,tol negrįšiu, kol nesudorosiu.
38 Juos sutriuškinsiu, kad nebepakiltų,+man po kojomis jie kris.
39 Kovai tu mane stiprybe apginkluosi,priešininkus parklupdysi prieš mane.+
40 Tu priversi mano priešus trauktis,ir aš padarysiu galą tiems*, kurie manęs nekenčia.+
41 Jie šaukiasi pagalbos, bet nėra kas gelbėtų,šaukiasi paties Jehovos, bet jis neatsiliepia.
42 Sutrinsiu juos į dulkes ir paleisiu vėjais,it gatvių purvą išdrabstysiu.
43 Nuo tautiečių kaltinimų mane ginsi,+skirsi man tautas valdyti,+ir tauta, kurios nepažinojau, man tarnaus.+
44 Vos apie mane išgirdę, jie norės paklusti,svetimšaliai gūždamiesi pas mane ateis.+
45 Svetimšalius bus persmelkusi baimė,drebėdami išeis jie iš savų tvirtovių.
46 Jehova – gyvasis Dievas. Tebūna gyrius mano Uolai!+
Dievui, mano Gelbėtojui, tebūnie šlovė!+
47 Dievas už mane atkeršija,+tautas pakloja man po kojų,
48 nuo pagiežingų priešų gelbsti.
Tu iškeli mane aukštai, kad užpuolikai nepasiektų,+nuo smurtaujančio žmogaus gini.
49 Už tai aš šlovinsiu tave, Jehova, tautose,+giedosiu gyrių tavo vardui.+
50 Savo karaliui jis dovanoja didžių pergalių*,+jis maloningai elgiasi su savo pateptuoju+ –su Dovydu ir jo palikuoniais* – per amžius.+
Išnašos
^ Arba „aukštuma“.
^ Arba „vėjo“.
^ Arba „erdvią“.
^ Pažod. „išdidžias akis“.
^ Pažod. „nutildysiu tuos“.
^ Arba „didį išgelbėjimą“.
^ Pažod. „sėkla“.
