Psalmynas 142:1–7
Maskilas.* Malda Dovydo, kai jis buvo oloje.+
142 Balsu šaukiuosi aš Jehovos,+balsu Jehovą aš maldauju
2 ir savo rūpestį akivaizdoje jo išlieju,savo kančią jo akivaizdoje išsakau,+
3 mano dvasiai* silpstant manyje.
Tada stebi tu mano kelią.+
Jie man ant takospąstus spendžia.
4 Pažvelk į mano dešinę, žiūrėk –aš niekam nerūpiu+ir neturiu kur bėgti,+niekam aš nereikalingas.
5 Tavęs šaukiuosi, o Jehova!
Sakau: „Tu – mano prieglobstis,+tu – visa, ką turiu krašte gyvųjų!“
6 Įsiklausyk į mano šauksmą,nes aš visai nusikamavęs.
Nuo persekiotojų vaduok,+nes už mane jie stipresni.
7 Išvesk mane iš to kalėjimo,kad tavo vardą šlovinčiau!
Tesiburia aplink mane teisieji,juk tu esi man geras.
