Psalmynas 106:1–48
106 Šlovinkite Jahą!*
Dėkokite Jehovai, nes jis geras,+nes jo ištikimoji meilė amžina.+
2 Kas gali apsakyt Jehovos galią,išpasakoti jo šlovingus darbus?+
3 Laimingi tie, kas elgiasi teisingaiir visad daro, kas teisu!+
4 Atmink mane, Jehova, kai darysi gera savo tautai,+apsaugok, kai savuosius gelbėsi,
5 kad aš patirčiau, koks tu geras savo išrinktiesiems,+kad su tauta tavąja džiaugčiausi,kad tavimi didžiuočiausi drauge su tavo paveldu.
6 Mes nusidėjom, kaip ir mūsų protėviai,+mes nusikaltom, darėm, kas nedora.+
7 Nepaisė* mūsų protėviai stebuklų, kuriuos parodei Egipte.
Užmiršę tavo didžią ištikimą meilę,prie jūros, Raudonosios jūros, jie maištavo.+
8 Bet Dievas dėlei savo vardo juos išgelbėjo+ir taip apreiškė savo galią.+
9 Išdžiūvo Raudonoji jūra jam įsakius.
Jis per gelmes juos pervedė lyg per dykynę,+
10 išgelbėjo juos iš skriaudėjo rankų,+iš priešo rankų išvadavo.+
11 O tuos engėjus vandenys užliejo,nė vieno nepaliko gyvo.+
12 Tada jo pažadu jie patikėjo+ir gyrių jam giedojo.+
13 Bet greitai Dievo darbus jie pamiršo,+nurodymų jo nebelaukė.
14 Jie savo įgeidžiams pasidavė dykumoje,+kantrybę Dievo tyruose mėgino.+
15 Jis davė, ko jie reikalavo,bet veikiai siuntė pragaištingą ligą.+
16 Stovykloje jie ėmė pavydėti Mozeiir Aaronui,+ šventam Jehovos žmogui.+
17 Už tai Dataną žemė atsivėrusi prarijo,palaidojo visus, kurie prie Abiramo buvo prisidėję.+
18 Tarp jų įsiplieskė ugnis,sudegino nedorėlius liepsna.+
19 O prie Horebo buvo pasidirbę veršįir stabą nusiliedinę jam lenkėsi.+
20 Jie Dievo* šlovę iškeitėį atvaizdą žolėdžio jaučio+ –
21 užmiršo Dievą,+ savo Gelbėtoją,kuris padarė Egipte didžių dalykų,+
22 padarė Chamo žemėj įstabių darbų,+bauginančių ženklų prie Raudonosios jūros.+
23 Jis būtų juos kaipmat pražudęs,tačiau jo išrinktasis Mozė juos užstojo*,jo pražūtingą įniršį numaldė.+
24 Jie kraštą puikųjį paniekino+ir pažadu jo netikėjo,+
25 murmėjo savo palapinėse,+Jehovos balso nesiklausė.+
26 Tada pakėlęs ranką jis prisiekė,kad išguldys juos dykumoj,+
27 kad tarp tautų pražus jų palikuoniai,kad bus jie išblaškyti po visus kraštus.+
28 Peoro Baalą jie garbino,*+valgė mirusiems aukojamas aukas*.
29 Savo darbais jie pykdė Dievą,+kol žmones ėmė skinti maras.+
30 Bet Finehasas stojo vykdyt teisingumoir maras siautėti paliovė.+
31 Už tai per amžius jis bus laikomas teisiuoju,per kartų kartas.+
32 Jie pykdė Dievą prie Meribos* vandenų,per juos ir Mozė nukentėjo.+
33 Jie taip apkartino jam dvasią,kad ėmė jis šnekėt neapgalvotai.+
34 Neišnaikino jie tautų,+kaip buvo Jehova įsakęs,+
35 su kitataučiais susidėjo+ir elgėsi taip pat kaip jie+ –
36 stabus jų ėmė garbinti,+o tie jiems tapo spąstais.+
37 Ir jie aukojo savo sūnus,savo dukteris piktosioms dvasioms,+
38 nekaltą kraują liejo,+sūnų ir dukterų jie liejo kraują –vaikus stabams aukojo Kanaano,+ir kraštas buvo suteptas krauju.
39 Jų nedori darbai juos suteršė,jie elgėsi kaip paleistuviai*.+
40 Užsidegė Jehovos pyktis ant savos tautos,jis ėmė savo paveldu bjaurėtis,
41 todėl ne kartą įdavė juos kitataučiams į rankas+ –atidavė valdyti tiems, kurie jų nekentė.+
42 Juos priešai engė,jie buvo pavergėjų valioj.
43 Jis gelbėjo juos daugel sykių,+bet jie vis tiek maištavo, jo neklausė,+per savo nuodėmes žemai nupuolė.+
44 Tačiau matydamas jų vargą+jis atsiliepdavo į jų pagalbos šauksmą+
45 ir, savo sandorą jų labui prisiminęs,iš savo didelio gerumo* jų pasigailėdavo.+
46 Jis duodavo jiems gailesčio sulauktinet iš pavergėjų.+
47 Gelbėk mus, Jehova, mūsų Dieve,+surankiok iš tautų!+
Tada dėkosime šventajam tavo varduiir šlovinsim tave džiaugsmingai.+
48 Šlovė Jehovai, Izraelio Dievui,per amžių amžius!+
Visa tauta tesako: „Amen!“*
Šlovinkite Jahą!
Išnašos
^ Arba „Aleliuja!“ Jahas – Jehovos vardo trumpinys.
^ Arba „Nesuvokė“.
^ Pažod. „mano“.
^ Pažod. „stojo į spragą prieš jį“.
^ Arba „Prie Peoro Baalo jie prijunko“.
^ Turimas omenyje aukojimas mirusiems žmonėms arba negyviems dievams.
^ Išvertus – „barnis“, „vaidas“.
^ Turimas omenyje svetimų dievų garbinimas.
^ Arba „iš savo didžios ištikimosios meilės“.
^ Arba „Tebūnie!“
