Mokytojo 5:1–20
5 Gerai pagalvok,* kai eini į Dievo Namus.+ Geriau ten eiti klausytis+ negu aukoti auką, kaip kad aukoja kvailiai,+ nenumanydami darantys bloga.
2 Neskubėk praverti burnos, neleisk savo širdžiai skubotai kalbėti Dievo akivaizdoje,+ nes Dievas yra danguje, o tu – žemėje. Geriau tau kalbėti mažiau.+
3 Kaip iš rūpesčių daugybės gimsta sapnai,+ taip iš žodžių gausybės – kvailio plepalai.+
4 Jei davei Dievui įžadą, nedelsk jo vykdyti,+ nes kvailiai jam nepatinka.+ Tesėk, ką pažadėjęs.+
5 Geriau įžado išvis neduoti negu pažadėti ir netesėti.+
6 Neleisk savo burnai privesti tavęs* prie nuodėmės+ ir nesakyk angelo* akivaizdoje, kad tai buvo klaida.+ Kodėl gi turėtum dėl savo žodžių užsitraukti Dievo rūstybę ir kodėl jis turėtų sunaikinti tavo rankų darbą?+
7 Kaip iš daugybės rūpesčių kyla sapnai,+ taip iš daugybės žodžių kyla tuštybės. Taigi bijok Dievo.+
8 Jei matai, kad tavo krašte engiami vargšai, kad paminamas teisingumas ir teisumas, nesistebėk.+ Juk kiekvieną aukštą valdininką prižiūri aukštesnis už jį, o virš jų yra dar aukštesnių.
9 Ir visi jie dalijasi žemės derlių, netgi karalius aprūpinamas iš tos pačios žemės.+
10 Kas myli sidabrą, tam sidabro niekada nepakaks; kas myli turtus, tas niekada nebus patenkintas pelnu.+ Tai irgi tuštybė.+
11 Daugėjant gėrybių, daugėja ir jas valgančių.+ Ir kokia savininkui nauda iš tų gėrybių? Nebent kad akis turi kur paganyti.+
12 Darbininko miegas saldus, nesvarbu, ar mažai jis valgė, ar daug, o turtuoliui jo perteklius neduoda užmigti.
13 Mačiau didelę blogybę po saule – kaip turtuolis sukaupia turtą savo paties nelaimei.
14 Verslui nenusisekus, savo turtus jis praranda. Kai susilaukia sūnaus, jis nebeturi ko jam palikti.+
15 Kaip žmogus nuogas atėjo iš motinos įsčių, taip ir išeis nuogas – toks, koks atėjo.+ Nepasiims su savimi nieko iš to, ką sunkiu darbu pelnė.+
16 Tai irgi didelė blogybė. Kaip žmogus atėjo, taip ir išeis. Kokia tad jam nauda iš darbo, jei viskas nueina vėjais?+
17 Maža to, kiekvieną dieną jis valgo tamsybėje, prislėgtas nevilties, ligų ir pagiežos.+
18 Štai ką supratau: išties gera ir teisinga, kai žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbu,+ kurį dirba po saule tas kelias Dievo duotas gyvenimo dienas, – tai yra jo atlygis.+
19 Juk jeigu Dievas suteikia žmogui turtų, visokių gėrybių,+ taip pat gebėjimą tuo džiaugtis, tai jam ir dera priimti šį atlygį, dera džiaugtis savo darbo vaisiais. Tai Dievo dovana.+
20 Toks žmogus nė negalvos apie prabėgančias gyvenimo dienas, nes Dievas jo širdį pripildo džiaugsmo.+
