Mato 7:1–29

  • KALNO PAMOKSLAS (1–27)

    • Neteisti kitų (1–6)

    • Prašyti, ieškoti, belsti (7–11)

    • Aukso taisyklė (12)

    • Ankšti vartai (13, 14)

    • „Juos atpažinsite iš vaisių“ (15–23)

    • Namas ant uolos ir ant smėlio (24–27)

  • Minios stebisi Jėzaus mokymu (28, 29)

7  Neteiskite,+ kad nebūtumėte teisiami. 2  Kokiu teismu teisiate, tokiu patys būsite teisiami,+ ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums seikės.+ 3  Kodėl žiūri į šapelį savo brolio akyje, o nekreipi dėmesio į rąstą savojoje?+ 4  Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu šapelį tau iš akies’, kai tau pačiam akyje rąstas? 5  Veidmainy! Pirma ištrauk rąstą sau iš akies, tada aiškiai matysi, kaip išimti šapelį broliui iš akies. 6  Neduokite to, kas šventa, šunims. Nemeskite savo perlų kiaulėms,+ kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios nesudraskytų jūsų. 7  Prašykite, ir bus jums duota;+ ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus atidaryta.+ 8  Mat kiekvienas prašantis gauna,+ kiekvienas ieškantis randa ir kiekvienam beldžiančiam bus atidaryta. 9  Nejaugi atsirastų tarp jūsų toksai žmogus, kuris savo sūnui, prašančiam duonos, duotų akmenį? 10  Arba jeigu sūnus paprašytų žuvies, negi duotų gyvatę? 11  Tad jeigu jūs, būdami nedori, duodate savo vaikams gerų dalykų, juo labiau jūsų Tėvas, esantis danguje, duos gera+ tiems, kurie jį prašo.+ 12  Tad visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, jūs patys jiems darykite.+ Juk tai – Įstatymo ir Pranašų esmė.+ 13  Įeikite pro ankštus vartus.+ Platūs vartai ir erdvus kelias veda į pražūtį, ir pro tuos vartus eina daugelis. 14  O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir nedaug kas jį atranda.+ 15  Saugokitės netikrų pranašų.+ Jie ateina pas jus avies kailyje,+ bet viduje yra plėšrūs vilkai.+ 16  Juos atpažinsite iš vaisių. Argi vynuogės skinamos nuo dygiakrūmių arba figos – nuo dagių?+ 17  Kiekvienas geras medis veda gerus vaisius, o netikęs* medis – netikusius.+ 18  Geras medis negali vesti netikusių vaisių, o netikęs* – gerų.+ 19  Kiekvieną medį, nevedantį gerų vaisių, nukerta ir meta į ugnį.+ 20  Taigi pažinsite juos iš vaisių.+ 21  Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie’, įeis į dangaus Karalystę. Įeis tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.+ 22  Daug kas tą dieną sakys man: ‘Viešpatie, Viešpatie,+ argi mes nepranašavome tavo vardu? Argi neišvarinėjome demonų tavo vardu? Argi nedarėme daugelio įstabių darbų tavo vardu?’+ 23  Tačiau tada jiems pareikšiu: ‘Aš jūsų nepažįstu. Eikit šalin nuo manęs, piktadariai!’+ 24  Taigi kiekvienas, kuris girdi šiuos mano žodžius ir juos vykdo, yra panašus į nuovokų žmogų, pasistačiusį namą ant uolos.+ 25  Prapliupo liūtis, pakilo vandenys, atūžė vėjai ir daužėsi į tą namą, bet jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. 26  O kiekvienas, kuris girdi šiuos mano žodžius, bet jų nevykdo, yra panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio.+ 27  Prapliupo liūtis, pakilo vandenys, atūžė vėjai, trankėsi į tą namą,+ ir jis sugriuvo. Jo griuvimas buvo smarkus.“ 28  Tuo Jėzus baigė savo pamokymus. Minios jo mokymu didžiai stebėjosi,+ 29  nes jo žodžiai turėjo galią,+ kitaip nei Raštų aiškintojų.

Išnašos

Pažod. „išpuvęs“.
Pažod. „išpuvęs“.