Mato 13:1–58
-
PALYGINIMAI APIE KARALYSTĘ (1–52)
-
Sėjėjas (1–9)
-
Kodėl Jėzus kalbėjo palyginimais (10–17)
-
Palyginimo apie sėjėją paaiškinimas (18–23)
-
Kviečiai ir piktžolės (24–30)
-
Garstyčios grūdelis ir raugas (31–33)
-
Išpranašauta, kad Jėzus kalbės palyginimais (34, 35)
-
Palyginimo apie kviečius ir piktžoles paaiškinimas (36–43)
-
Paslėptas lobis ir vertingas perlas (44–46)
-
Didelis tinklas (47–50)
-
Seni ir nauji daiktai (51, 52)
-
-
Jėzaus nepripažįsta tėviškėje (53–58)
13 Tą dieną Jėzus nuėjo iš namų prie ežero. Jam ten besėdint,
2 prie jo susirinko didžiulė minia. Žmonės stovėjo ant kranto, o Jėzus įlipo į valtį ir atsisėdęs+
3 ėmė palyginimais mokyti+ juos daugelio dalykų. Jis sakė: „Štai sėjėjas išėjo sėti.+
4 Jam besėjant, vienos sėklos krito prie kelio, ir atskridę paukščiai jas sulesė.+
5 Kitos krito į uolynę, kur nedaug žemės. Kadangi dirvožemis buvo negilus, jos iškart sudygo,+
6 tačiau pakilus saulei daigai išdegė ir neturėdami šaknų sudžiūvo.
7 Kai kurios sėklos krito tarp dygiažolių, ir šios sužėlusios želmenis nustelbė.+
8 Dar kitos krito į gerą žemę ir davė vaisių: vienos – šimteriopą, kitos – šešiasdešimteriopą, dar kitos – trisdešimteriopą.+
9 Kas turi ausis, teklauso.“+
10 Mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“+
11 Jis atsakė: „Jums duota suprasti dangaus Karalystės slėpinius,+ o jiems ne.
12 Mat kas turi, tam bus dar duota ir jis turės apsčiai, o kas neturi, iš to bus atimta ir tai, ką turi.+
13 Todėl ir kalbu jiems palyginimais. Jie žiūri, bet nemato, jie klauso, bet negirdi ir nesupranta.+
14 Jiems pildosi Izaijo pranašystė: ‘Girdėti girdėsite, bet nesuprasite. Žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.+
15 Šitų žmonių širdys atbuko. Jie vangiai klausėsi ausimis ir užmerkė akis, kad tik akimis neišvystų, ausimis neišgirstų, širdimi nesuvoktų, kad pas mane negrįžtų ir aš jų nepagydyčiau.’+
16 Laimingos jūsų akys, nes jos mato, ir jūsų ausys, nes jos girdi.+
17 Iš tiesų sakau jums: daug pranašų ir teisiųjų troško pamatyti tai, ką jūs matote, bet nepamatė,+ ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo.
18 Tad pasiklausykite, ką reiškia palyginimas apie sėjėją.+
19 Kai žmogus girdi žodį apie Karalystę, bet jo nesupranta, ateina piktasis+ ir išplėšia, kas to žmogaus širdyje buvo pasėta; taip yra, kai sėkla krinta prie kelio.+
20 Sėkla, kritusi į uolynę, reiškia, kad žmogus girdi žodį ir iškart su džiaugsmu jį priima,+
21 bet tas žodis neįsišaknija ir išsilaiko neilgai; dėl jo užėjus kokiai negandai ar persekiojimui, žmogus tuojau suklumpa.
22 Sėkla, kritusi į dygiažoles, reiškia, kad žmogus girdi žodį, bet šio pasaulio* rūpesčiai+ ir apgaulinga turtų vilionė jį nustelbia, ir žodis lieka bevaisis.+
23 O į gerą žemę kritusi sėkla reiškia, kad žmogus girdi žodį, supranta jį ir iš tiesų duoda vaisių: vienas – šimteriopą, kitas – šešiasdešimteriopą, dar kitas – trisdešimteriopą.“+
24 Jis pasakė jiems kitą palyginimą: „Su dangaus Karalyste yra kaip su žmogumi, pasėjusiu savo lauke gerą sėklą.
25 Žmonėms miegant, atėjo jo priešas, prisėjo kviečiuose piktžolių* ir nuėjo.
26 Kai želmenys išaugo ir užmezgė vaisių, pasimatė ir piktžolės.
27 Šeimininko vergai atėję jo paklausė: ‘Viešpatie, argi ne gerą sėklą pasėjai lauke? Iš kur tada atsirado piktžolių?’
28 Jis atsakė: ‘Tai priešo darbas.’+ Vergai paklausė: ‘Ar nori, kad eitume ir jas išrautume?’
29 Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais raudami piktžoles su jomis neišrautumėte ir kviečių.
30 Tegul abeji auga iki pjūties. Atėjus pjūčiai aš liepsiu pjovėjams: „Pirma išraukite piktžoles ir suriškite į kūlelius sudeginti, o paskui suvalykite ir sugabenkite į mano kluoną kviečius.“’“+
31 Jis pasakė jiems dar vieną palyginimą: „Su dangaus Karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus paėmęs pasėjo savo lauke.+
32 Tiesa, jis yra mažiausia iš visų sėklų, bet išauga į didžiausią daržo augalą – į medį, ir atskridę dangaus paukščiai jo šakose randa prieglobstį.“
33 Jis pasakė jiems dar ir kitą palyginimą: „Su dangaus Karalyste yra kaip su raugu. Moteris paėmusi įmaišė jį į tris didelius saikus miltų, ir visa tešla įrūgo.“+
34 Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais. Be palyginimų jis jiems nekalbėjo,+
35 kad išsipildytų, kas pasakyta per pranašą: „Atvėręs lūpas, prabilsiu palyginimais, skelbsiu tai, kas paslėpta nuo pat pradžios*.“+
36 Paskui jis paleido minias ir nuėjo į namus. Mokiniai atėję pas jį tarė: „Paaiškink mums palyginimą apie piktžoles lauke.“
37 Jėzus atsakė: „Sėjantis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus,
38 laukas – tai pasaulis,+ gera sėkla – Karalystės sūnūs, piktžolės – piktojo sūnūs,+
39 o jas pasėjęs priešas – Velnias. Pjūtis – tai šio pasaulio* pabaiga, o pjovėjai – angelai.
40 Taigi, kaip piktžolės išrenkamos ir sudeginamos, taip bus ir šio pasaulio* pabaigoje.+
41 Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, ir jie išrankios iš jo Karalystės visus klaidintojus ir piktadarius.
42 Angelai sumes juos į ugnimi plieskiančią krosnį+ ir ten jie verks ir grieš dantimis.
43 Teisieji tada spindės savo Tėvo Karalystėje kaip saulė.+ Kas turi ausis, teklauso.
44 Su dangaus Karalyste yra kaip su lobiu, paslėptu dirvoje. Žmogus tą lobį randa ir vėl jį paslepia. Paskui iš to džiaugsmo nuėjęs parduoda visa, ką turi, ir tą dirvą nusiperka.+
45 Su dangaus Karalyste dar yra kaip su pirkliu, kuris ieško rinktinių perlų.
46 Radęs vieną labai vertingą perlą, jis nuėjęs skubiai parduoda visa, ką turi, ir jį nusiperka.+
47 Ir dar su dangaus Karalyste yra kaip su dideliu tinklu – įleistas į ežerą jis užgriebia įvairiausių žuvų.
48 Kai tinklas prisipildo, žvejai išvelka jį į krantą ir susėdę gerąsias žuvis+ surenka į indus, o netikusias+ išmeta.
49 Taip bus ir šio pasaulio* pabaigoje. Angelai išeis, nedorėlius atskirs nuo teisiųjų
50 ir sumes į ugnimi plieskiančią krosnį; ten jie verks ir grieš dantimis.
51 Ar supratote visa tai?“ Jie atsakė: „Taip.“
52 Tada Jėzus jiems tarė: „Jeigu taip, tai žinokite, kad kiekvienas mokytojas, pamokytas apie dangaus Karalystę, yra panašus į šeimininką, kuris išneša iš savo sandėlio naujų ir senų daiktų.“
53 Kai baigė šiuos palyginimus, Jėzus iš ten iškeliavo.
54 Atėjęs į savo tėviškę,+ jis ėmė mokyti žmones vietinėje sinagogoje. Jie labai stebėjosi ir kalbėjo: „Iš kur jis turi tiek išminties? Kas jam davė galią daryti įstabius darbus?+
55 Argi jis ne dailidės sūnus?+ Argi jo motina nėra Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi nėra jo broliai?+
56 Ir jo seserys – argi jos visos nėra pas mus? Iš kur tada jis gavo visa tai?“+
57 Ir jie piktinosi juo.+ O Jėzus jiems pasakė: „Pranašas gerbiamas visur, tik ne savo tėviškėje ir namuose.“+
58 Dėl jų netikėjimo ten jis mažai įstabių darbų tepadarė.
Išnašos
^ T. y. nelabųjų svidrių. Šios piktžolės, kol jaunos, panašios į kviečius.
^ Arba galbūt „pasaulio užgimimo“.
