Luko 19:1–48
19 Jėzus atkeliavo į Jerichą ir ėjo per miestą.
2 Vienas vyras, vardu Zachiejus, mokesčių rinkėjų viršininkas, turtingas žmogus,
3 norėjo jį pamatyti, bet per minią negalėjo, nes buvo mažo ūgio.
4 Todėl kad Jėzų pamatytų, jis pabėgėjo priekin ir įsilipo į fikusą*, mat Jėzus turėjo pro ten praeiti.
5 Atėjęs į tą vietą, Jėzus pažvelgė aukštyn ir tarė: „Zachiejau, skubiai lipk žemyn, nes šiandien ateisiu pas tave į svečius.“
6 Išgirdęs tai, Zachiejus apsidžiaugė. Jis skubiai išlipo iš medžio ir priėmė Jėzų savo namuose.
7 Tai išvydę, žmonės ėmė šnibždėtis: „Jis svečiuojasi pas nusidėjėlį.“+
8 O Zachiejus atsistojo ir Viešpačiui tarė: „Štai pusę savo turto atiduodu vargšams, Viešpatie, ir ką esu prievarta iš kitų paėmęs, grąžinsiu keturgubai.“+
9 Tada Jėzus pasakė: „Šiandien į šituos namus atėjo išgelbėjimas, nes ir jis yra Abraomo sūnus.
10 Žmogaus Sūnus juk atėjo ieškoti ir gelbėti tų, kurie prapuolę.“+
11 Besiklausantiems tų žodžių Jėzus dar pasakė palyginimą, mat jie manė, kad jam atėjus į Jeruzalę iškart apsireikš Dievo Karalystė.+
12 Taigi jis kalbėjo: „Vienas kilmingas žmogus iškeliavo į tolimą šalį.+ Jis turėjo ten gauti karaliaus valdžią ir parvykti.
13 Prieš išvykdamas žmogus pasišaukė dešimt vergų, davė jiems dešimt minų* ir pasakė: ‘Verskitės, kol parvyksiu.’+
14 Bet jo kraštiečiai jo nekentė ir siuntė įkandin pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums karaliautų.’
15 Gavęs karaliaus valdžią,* žmogus parvyko. Jis įsakė pakviesti vergus, kuriems buvo davęs pinigų*, mat norėjo sužinoti, ką jie uždirbo.+
16 Pirmasis atėjęs tarė: ‘Viešpatie, tavo mina uždirbo dešimt minų.’+
17 Šeimininkas atsakė: ‘Puiku, esi geras vergas! Kadangi pasirodei patikimas mažai gavęs, dabar gauni valdyti dešimt miestų.’+
18 Atėjo antrasis ir tarė: ‘Tavo mina, Viešpatie, pelnė penkias minas.’+
19 Tam šeimininkas irgi atsakė: ‘Tu valdyk penkis miestus.’
20 Tada atėjo trečias ir tarė: ‘Viešpatie, štai tavo mina. Laikiau ją suvyniojęs į skepetą.
21 Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas. Tu imi, ko nepadėjai, ir pjauni, ko nesėjai.’+
22 Šis jam atsakė: ‘Teisiù tave tavo paties žodžiais, netikęs verge. Sakai, kad esu griežtas žmogus, kad imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau?+
23 Tai kodėl nedavei mano pinigų* palūkininkams? Parvykęs būčiau atsiėmęs juos su palūkanomis.’
24 Tada šalia stovintiems jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų.’+
25 Bet tie sakė: ‘Viešpatie, jis jau turi dešimt minų!’ –
26 ‘Sakau jums: kiekvienam turinčiam bus dar duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką turi.+
27 Ir dar: atveskite čia mano priešus, kurie nenorėjo, kad tapčiau jų karaliumi, ir mano akivaizdoje nubauskite mirtimi.’“
28 Tai pasakęs Jėzus leidosi aukštyn į Jeruzalę. Jis ėjo visų priešakyje.
29 Jiems atkeliavus prie Betfagės ir Betanijos, ant kalno, vadinamo Alyvmedžių kalnu*,+ jis pasiuntė du mokinius+
30 sakydamas: „Eikite į kaimą, esantį priešais, ir ten įėję pamatysite pririštą asilaitį, ant kurio joks žmogus niekada nebuvo užsėdęs. Atriškite jį ir atveskite.
31 O jeigu kas nors jūsų paklaustų: ‘Kodėl jį atrišate?’, sakykite taip: ‘Jo reikia Viešpačiui.’“
32 Pasiųstieji nuėję rado viską taip, kaip Jėzus buvo sakęs.+
33 Jiems atrišant asilaitį, jo šeimininkai klausė: „Kodėl atrišate asilaitį?“
34 Tie atsakė: „Jo reikia Viešpačiui.“
35 Atvedę asilaitį jie užmetė ant jo savo apsiaustus ir Jėzus ant jo atsisėdo.+
36 Jėzui jojant, žmonės tiesė ant kelio savo apsiaustus.+
37 Kai jis prisiartino prie vietos, kur kelias pradeda leistis nuo Alyvmedžių kalno, visa mokinių daugybė ėmė džiūgauti ir garsiu balsu liaupsinti Dievą dėl visų įstabių darbų, kuriuos buvo matę.
38 Jie šaukė: „Palaimintas karalius, ateinantis Jehovos vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“+
39 Kai kurie fariziejai sušuko jam iš minios: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“+
40 Bet Jėzus atsiliepė: „Sakau jums: jeigu šitie tylės, tai akmenys šauks.“
41 Kai buvo visai netoli miesto, Jėzus pažvelgė į jį ir pravirko.+
42 Jis sakė: „Jei tik tu šiandien suprastum, kas teikia ramybę*... Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.+
43 Mat užklups tave dienos, kai tavo priešai apjuos tave nusmailintų baslių siena, apguls ir suspaus iš visų pusių.+
44 Jie parblokš ant žemės tave su visais tavo vaikais+ ir nepaliks tavyje akmens ant akmens,+ nes nesupratai, kad atėjo tavo patikrinimo metas.“
45 Jėzus įėjo į šventyklą ir ėmė varyti lauk prekiautojus+
46 sakydamas jiems: „Parašyta: ‘Mano namai bus maldos namai’,+ o jūs padarėte iš jų plėšikų landynę.“+
47 Ir Jėzus kasdien mokė šventykloje. O aukštieji kunigai, Raštų aiškintojai ir tautos įtakingieji ieškojo būdo jį nužudyti.+
48 Bet jie nerado, kaip tą galėtų padaryti, nes žmonės jo klausėsi ir nuo jo nesitraukė.+
Išnašos
^ Turimas omenyje šilkmedinis fikusas.
^ Graikų mina (340 g) buvo lygi 100 drachmų. Žr. priedą B14.
^ Pažod. „sidabrą“.
^ Arba „Gavęs karalystę“.
^ Pažod. „sidabro“.
^ Kituose vertimuose – Alyvų kalnas.
^ Arba „taiką“.
