Jobo 36:1–33
36 Elihuvas toliau kalbėjo:
2 „Turėk kantrybės, kol pabaigsiu,nes apie Dievą dar turiu ką pasakyti.
3 Papasakosiu išsamiai, ką pats žinau,ir kad teisus mano Kūrėjas, tau įrodysiu.+
4 Tikėk manim, aš nemeluoju,žodžius šiuos perduodu nuo Visažinio.+
5 Nors Dievas ir galingas,+ neatstumia nė vieno,jo išmanymo* galia didžiulė.
6 Nedorėlio gyvybės jis nesergės,+tačiau vargdienio teises gins.+
7 Akių jis nenuleidžia nuo teisiųjų,+sodina juos į sostą su karaliais,*+ išaukština juos amžiams.
8 O jeigu jie sukaustomi grandinėmis,jei vargo virvės juos supančioja,
9 tada jis jiems parodo, ką bloga jie padarę,per savo išdidumą kur suklupę,
10 ausis jų atveria auklybaiir liepia gręžtis nuo blogų darbų.+
11 Ir jeigu jie tada paklauso, jeigu jam tarnauja,jų dienos baigiasi didžioj gerovėj,laimingai nugyvena likusius metus.+
12 O jeigu nepaklauso, žūva jie nuo kalavijo*,+miršta, nieko taip ir neišmokę.
13 Kurie širdy yra bedieviai*, tie apmaudauja,net jo supančioti pagalbos nesišaukia.
14 Jie miršta dar jauni,+tarp pasileidėlių*+ gyvenimą iššvaistę*.
15 O vargšams Dievas padeda jų varguose,jiems atveria ausis, kai jie į priespaudą patenka.
16 Ir iš nelaimės žiočių jis tave ištraukia,+į erdvę išveda, į laisvę,+skaniausiais valgiais stalą tavo atgaivai nukrauna.+
17 Tau palengvės, kai pamatysi, kad nuosprendžio nedorėlis sulaukė,+kad nuosprendis paskelbtas, teisingumas įgyvendintas.
18 Tiktai žiūrėk, kad įniršio pagautas neimtum piktdžiugiauti+ir kad tavęs iš kelio niekas neišvestų dideliu kyšiu.
19 Tada, jei ir pagalbos šauktumeis,jei ir labiausiai stengtumeis, nelaimės neišvengtum.+
20 Nelauk, kada ateis naktis,kai žmonės bus iš savo vietos dingę.
21 Ir saugokis, kad į piktybę nepalinktum,vietoj kentėjimų ją pasirinkęs.+
22 Tik pagalvok, kokia galybė Dievo!
Kas kitas gali taip pamokyti kaip jis?
23 Ar kas yra nurodęs jam, kaip elgtis,*+pasakęs: ‘Negerai darai’?+
24 Atmink, jog dera šlovinti jo darbus,+kuriuos giesmėm apgieda žmonės.+
25 Nors žmonija visa juos regi,mirtingasis į juos tiktai iš tolo žvelgia.
26 Tikrai, Dievo didybė mums neaprėpiama,+jo metų skaičius nesuskaičiuojamas.+
27 Jis susemia vandens lašus,+ir iš miglos į lietų jie pavirsta.
28 Tada juos debesys paleidžia,+išlieja dosniai ant žmonijos.
29 Ar kas supras, kaip debesų paklotė nusidriekiair kaip iš palapinės jo pasipila griausmai?+
30 Štai viršum jos žaibus jisai išskleidžia,+apdengia vandenų gelmes.
31 Tautas jis šitaip pamaitina,*apsčiai joms maisto duoda.+
32 Suėmęs žaibą rankomis,į taikinį nukreipia.+
33 Griausmas praneša, kad jis artėja.
Kas ateina, žino net galvijai.
Išnašos
^ Pažod. „širdies“.
^ Arba galbūt „sodina į sostą karalius“.
^ Arba „nuo ieties“, „nuo strėlės“.
^ Arba „atsimetėliai“.
^ Turimi omenyje vyrai, užsiimantys sakraline prostitucija.
^ Arba galbūt „gyvenimą užbaigia“.
^ Arba galbūt „Ar kas yra jo elgesį supeikęs“, „Ar kas yra pašaukęs jį atsiskaityti“.
^ Arba galbūt „Šitaip jis gina tautų bylą“.
