Jobo 19:1–29

  • Jobo atsakas (1–29)

    • Nesutinka su kaltinimais (1–6)

    • Jaučiasi visų paliktas (13–19)

    • „Gyvas mano atpirkėjas“ (25)

19  Tada vėl prabilo Jobas:  2  „Kiek dar varginsite mano sielą?+ Kiek dar triuškinsite mane savo žodžiais?+  3  Štai jau dešimtą kartą man priekaištaujat*ir jums ne gėda elgtis taip šiurkščiai!+  4  Jei aš tikrai prasikaltau,toji kaltė yra mano paties.  5  Tad jeigu prieš mane didžiuojatės,jei tvirtinat, kad gėdijamas aš pelnytai,  6  žinokite: tai Dievas mane paklaidino,tai jis įvarė mane į tinklą.  7  Patyręs tiek skriaudų šaukiu, bet nieks neatsiliepia,+šaukiuos pagalbos, bet teisingumo nėra.+  8  Jis mūru man užtvėrė taką ir negaliu praeiti,tamsybe uždengė mano kelius.+  9  Jis garbę nuo manęs nuvilko,nuėmė nuo galvos vainiką. 10  Iš visų pusių triuškina mane ir aš pražūvu,kaip medį jis išrauna mano viltį. 11  Pykčiu jis dega ant manęsir laiko mane priešu.+ 12  Pulkai jo telkiasi ir apgulą man rengia,aplinkui mano palapinę statosi stovyklą. 13  Net mano brolius nuo manęs jis atitolino,pažįstami nuo manęs nusigręžė.+ 14  Draugai* mane paliko,bičiuliai mane užmiršo.+ 15  Savo namų svečiams+ ir vergėms tapau svetimas,jų akyse aš – svetimšalis. 16  Kviečiuosi savo tarną, bet tas neatsiliepia,mano lūpos jį maldauja, kad pasigailėtų. 17  Žmona mano kvėpsniu bjaurisi,+savo paties broliams* aš dvokiu. 18  Net vaikai mane niekina,šaipytis pradeda, kai stojuosi. 19  Visi draugai manęs bodisi,+tie, kuriuos mylėjau, prieš mane pakilo.+ 20  Iš mano kūno beliko oda ir kaulai,+per plauką* esu nuo mirties. 21  Pagailėkite manęs, bičiuliai, pagailėkite,nes Dievo ranka mane užgavo.+ 22  Kodėl mane persekiojat, kaip persekioja Dievas?+ Ko puolate mane be paliovos*?+ 23  Jei tik mano žodžiai būtų surašyti,jei tik būtų sudėti į knygą! 24  O kad juos įamžintų akmenyjegeležiniu rėžikliu ir švinu! 25  Juk gerai žinau, kad gyvas mano atpirkėjas,+kad galiausiai ateis jis ir stosis ant žemės*. 26  Nors liga ir suės mano odą,Dievą viliuosi išvysti dar su šiuo kūnu. 27  Pats jį regėsiu,savo – ne kieno kito – akimis jį matysiu.+ Tačiau dabar jaučiuosi sugniuždytas*, 28  nes sakote: ‘Kaipgi jį persekiojam?’+ –tarsi nelaimės šaknis manyje glūdėtų. 29  Bijokit patys kalavijo,+nes kalaviju baudžiama už kaltę. Žinokite: yra teisėjas.“+

Išnašos

Arba „mane užgauliojat“.
Arba „Artimieji“.
Pažod. „savo įsčių sūnums“, kitaip sakant, „mane nešiojusių įsčių sūnums“.
Pažod. „per dantų odą“.
Pažod. „nepasisotinate mano kūnu“.
Pažod. „ant dulkių“.
Arba „mano inkstai nusilpę“.