Jeremijo 7:1–34
7 Štai žodis, kurį Jehova perdavė pranašui Jeremijui:
2 „Atsistok Jehovos Namų vartuose ir paskelbk tokią žinią: ‘Judo žmonės! Paklausykite, ką sako Jehova! Sukluskite visi, kas pro šiuos vartus einate Jehovos garbinti!
3 Taip sako kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Tiesinkite savo kelius, imkitės gerų darbų, ir aš leisiu jums šioje vietoje gyventi.+
4 Netikėkite apgaulingais žodžiais, nesakykite: „Tai Jehovos šventykla! Tai Jehovos šventykla! Tai Jehovos šventykla!“+
5 Jeigu savo kelius ištiesinsite, jei imsitės gerų darbų, jei žmogaus ir jo artimo bylas spręsite teisingai,+
6 jei neskriausite svetimšalių, našlaičių ir našlių,+ jei nepraliesite nekalto kraujo šioje vietoje ir jei neisite paskui svetimus dievus – sau žalos nedarysite,+ –
7 tada leisiu jums gyventi šioje vietoje – krašte, kurį visam laikui esu atidavęs jūsų protėviams.
8 Deja, jūs tikite apgaulingais žodžiais.+ Nieko gero jums tai neduos.
9 Jūs vagiate,+ žudote, svetimaujate, melagingai prisiekinėjate,+ aukojate Baalui,+ tarnaujate svetimiems dievams, kurių anksčiau nepažinojote,
10 o paskui, visų tų bjaurių darbų nesigėdydami, drįstate ateiti mano akivaizdon į šiuos Namus, į mano vardo buveinę, ir sakyti: „Čia esame saugūs“?!
11 Nejau manote, kad šie Namai, mano vardo buveinė, yra kokia plėšikų landynė?+ Aš juk visa matau, – tai Jehovos žodis.
12 Keliaukite į Šiloją,+ į vietą, kurią buvau išsirinkęs buveine savo vardui,+ ir matysite, ką su ja padariau dėl savo tautos Izraelio nedorumo.+
13 Bet jūs savo darbų nepametėte, – tai Jehovos žodis. Manęs nesiklausėte, nors ne kartą jums kalbėjau.+ Šaukiau jus, bet neatsiliepėte.+
14 Taigi su savo vardo buveine, su Namais,+ kuriais pasitikite+ – vieta, kurią daviau jums ir jūsų protėviams, – padarysiu tą patį, ką padariau su Šiloju.+
15 Išvarysiu jus iš savo akivaizdos, kaip kad išvariau jūsų brolius – visus Efraimo palikuonius.’+
16 O tu už šitą tautą nesimelsk. Neverk dėl jų, į mane nesikreipk ir nemaldauk,+ nes neišklausysiu.+
17 Nejau nematai, ką Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse jie daro?
18 Vaikai malkas renka, tėvai kūrena ugnį, motinos* minko tešlą, ruošdamosi kepti papločius dangaus karalienei*.+ Jie aukoja svetimiems dievams liejamąsias atnašas ir taip mane užgauna.+
19 Bet ar mane jie užgauna? Argi ne save pačius? Tai Jehovos žodis. Už tai jie užsitrauks gėdą.+
20 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Išliesiu savo pyktį ir rūstybę ant šios vietos,+ ant žmogaus ir ant gyvulio, ant laukų medžių ir ant žemės derliaus. Degsiu pykčiu, ir niekas jo neužgesins.’+
21 Kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas, sako: ‘Dėkite savo deginamąsias aukas šalia kitų, valgykite jų mėsą.+
22 Dieną, kai išvedžiau jūsų protėvius iš Egipto žemės, nieko dėl deginamųjų ir kitų aukų jiems nebuvau kalbėjęs, nieko neliepiau,+
23 tik įsakiau: „Klausykite mano balso! Tada būsiu jūsų Dievas, ir jūs būsite mano tauta.+ Visada eikite tuo keliu, kuriuo eiti jums įsakau, ir jums gerai klosis.“’+
24 Bet jie neklausė, nenorėjo girdėti,+ visur ėjo savo užmačių vedami, užsispyrę traukė paskui savo nedorą širdį+ – atgal, o ne pirmyn.
25 Taip buvo nuo pat dienos, kai jūsų protėviai išėjo iš Egipto žemės, ir tebėra iki šiandien.+ Todėl siunčiau pas jus savo tarnus, savo pranašus, siunčiau kasdien, vis iš naujo.+
26 Bet žmonės nenorėjo nei manęs klausyti, nei girdėti,+ buvo kietasprandžiai ir elgėsi blogiau už savo protėvius!
27 Apie visa tai jiems kalbėsi,+ bet jie tavęs nesiklausys. Tu šauksi jiems, bet jie neatsilieps.
28 Sakysi: ‘Ši tauta neklausė Jehovos, savo Dievo, balso ir jo drausminimo nepaisė. Ištikimybės nebeliko, niekas apie ją nė neužsimena.’+
29 Nusikirpk savo ilgus plaukus* ir mesk šalin. Ant plikų kalvų raudas raudok, nes Jehova atstūmė jį užrūstinusią kartą, jis paliks ją.
30 Judo žmonės darė, kas nedora mano akyse, – tai Jehovos žodis. Namus, kurie mano vardu vadinami, jie suteršė, juose savo bjauriuosius stabus pasistatė.+
31 Ben Hinomo slėnyje*+ jie įsirengė Tofetą – šventavietę savo sūnums ir dukterims deginti,+ nors aš to daryti nebuvau įsakęs, nė minties tokios neturėjau*.+
32 Todėl ateina dienos – tai Jehovos žodis, – kai ta vieta bus vadinama ne Tofetu ir ne Ben Hinomo slėniu*, o Žudynių slėniu. Tofete bus laidojama tol, kol neliks jame vietos.+
33 Šios tautos mirusiųjų kūnais mis dangaus paukščiai ir žemės žvėrys, ir nebus kas vytų juos šalin.+
34 Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse padarysiu galą džiugesiui ir linksmybei, nutildysiu jaunikio ir nuotakos balsą,+ – kraštas pavirs griuvėsiais.“+
Išnašos
^ Pažod. „žmonos“.
^ Galimas dalykas, turima omenyje vaisingumo deivė.
^ Arba „įžado plaukus“.
^ Pažod. „tai neatėjo man į širdį“.
