Jeremijo 25:1–38
25 Žodis apie visą Judo tautą, perduotas Jeremijui ketvirtais Judo karaliaus Jehojakimo, Jošijo sūnaus, valdymo metais.+ Tai buvo pirmi Babilono karaliaus Nebukadnecaro valdymo metai.
2 Pranašas Jeremijas kreipėsi į* visus Judo žmones ir Jeruzalės gyventojus:
3 „Nuo tryliktų Judo karaliaus Jošijo, Amono sūnaus, valdymo metų+ iki šios dienos, tai yra 23 metus, Jehova man kalbėjo ir aš vis skelbiau jo žodį, bet jūs nesiklausėte.+
4 Jehova siuntė pas jus pranašus, siuntė savo tarnus nuolatos, bet jūs nenorėjote girdėti, nepalenkėte ausies klausytis.+
5 Jie ragino: ‘Tepalieka kiekvienas savo nedorus kelius ir piktus darbus.+ Tada galėsite ilgai gyventi žemėje, kurią Jehova seniai atidavė jums ir jūsų protėviams.
6 Neikite paskui kitus dievus, negarbinkite jų ir jiems nesilenkite! Nerūstinkite manęs savo rankų darbais, kad neužtraukčiau jums nelaimės.’
7 ‘Bet manęs jūs neklausėte – tai Jehovos žodis – ir rūstinote mane savo rankų darbais savo pačių nelaimei.’+
8 Todėl kareivijų Viešpats Jehova sako taip: ‘Kadangi mano žodžių neklausėte,
9 sukviesiu visas šiaurės gentis+ – tai Jehovos žodis, – pakviesiu ir savo tarną Babilono karalių Nebukadnecarą,+ atvesiu, kad užpultų šį kraštą,+ jo ir aplinkinių tautų gyventojus.+ Taip aš sunaikinsiu juos, padarysiu siaubo reginiu, pajuoka*, paversiu amžinais griuvėsiais.
10 Nutildysiu jų džiūgavimo ir linksmybės garsus,+ jaunikio ir nuotakos balsus,+ girnų ūžesį, užgesinsiu jų žibintą.
11 Visas kraštas bus nuniokotas, virs siaubo reginiu. Tos tautos tarnaus Babilono karaliui 70 metų.+
12 O praėjus 70 metų,+ aš nubausiu Babilono karalių ir jo tautą už jų kaltę,+ paversiu chaldėjų kraštą amžina dykyne. Tai Jehovos žodis.+
13 Įvykdysiu visus savo žodžius, kuriuos apie tą kraštą kalbėjau, – visa, kas šioje knygoje parašyta, ką Jeremijas apie tautas pranašavo.
14 Chaldėjai vergaus+ daugeliui tautų ir galingiems karaliams.+ Taip aš atmokėsiu už tai, ką jie darė, už visus jų darbus.’“+
15 Jehova, Izraelio Dievas, man įsakė: „Paimk šią rūstybės vyno taurę iš mano rankos ir duok gerti visoms tautoms, pas kurias tave siųsiu.
16 Jos gers, ims svirduliuoti ir elgsis kaip pamišusios. Štai kas nutiks, kai pakelsiu prieš jas kalaviją.“+
17 Aš paėmiau taurę iš Jehovos rankos ir ėmiau girdyti visas tautas, pas kurias Jehova mane siuntė:+
18 pirmiausia Jeruzalę ir Judo miestus+ su jų karaliais ir didžiūnais, kad pavirstų griuvėsiais, siaubo reginiu, pajuoka ir prakeiksmu,+ – taip šiandien ir vyksta;
19 paskui Egipto valdovą faraoną, jo tarnus, didžiūnus ir visą tautą,+
20 taip pat su jais gyvenančius kitataučius; visus Uco krašto karalius, visus filistinų šalies karalius,+ Aškeloną,+ Gazą, Ekroną ir Ašdodo likutį;
21 Edomą,+ Moabą+ ir Amoną;+
22 visus Tyro karalius, visus Sidono karalius,+ taip pat salų* kitapus jūros karalius;
23 Dedaną,+ Temą, Būzą ir visus tuos, kurie skutasi smilkinius;+
24 visus arabų karalius,+ taip pat visus karalius kitų dykumoje gyvenančių tautų;
25 visus Zimrio karalius, visus Elamo karalius+ ir visus medų karalius;+
26 taip pat vieną po kito visus šiaurės karalius – tiek arti, tiek toli gyvenančius – ir visas kitas karalystes žemėje. Paskutinis iš taurės gers Šešacho* karalius.+
27 „Tada sakyk jiems: ‘Taip sako kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Gerkite, pasigerkite ir vemkite! Griūkite ir nebeatsikelkite,+ kriskite nuo kalavijo, kurį prieš jus pakelsiu.’
28 O jeigu jie nenorėtų imti taurės iš tavo rankos ir gerti, tark jiems: ‘Taip sako kareivijų Viešpats Jehova. Jūs turėsite gerti!
29 Jeigu miestui, vadinamam mano vardu, pačiam pirmam siunčiu nelaimę,+ nejaugi manote, kad ji aplenks jus?’+
Jūs neišvengsite bausmės! Pakelsiu kalaviją prieš visus žemės gyventojus. Tai kareivijų Viešpaties Jehovos žodis.
30 Pranašauk jiems visa, ką tau pasakiau. Kalbėk:‘Jehova suriaumos iš aukštybių,iš šventosios vietos pasigirs jo balsas,jis grėsmingai suriaumos ant savo buveinės.
Kaip kad vynuogių mynėjai spaudykloje džiugiai šūkčioja,taip jis pergalingai giedos triuškindamas žemės gyventojus.
31 Iki žemės pakraščių nuaidės garsas –Jehova susirėmė su tautomis.
Jis įvykdys nuosprendį visiems žmonėms,+nedorėlius atiduos kalavijui. Tai Jehovos žodis.’
32 Štai ką sako kareivijų Viešpats Jehova:‘Nelaimė eina per tautas,+nuo toliausių žemės pakraščių galinga audra atsiaučia.+
33 Tą dieną visa žemė – nuo vieno krašto iki kito – bus pilna Jehovos užmuštų žmonių. Niekas jų neapraudos, nesurinks ir nepalaidos. Jie bus kaip mėšlas dirvai.’
34 Vaitokite ir šaukite, ganytojai!
Voliokitės dulkėse, kaimenės vadai!
Ateina metas, kai būsite išpjauti ir išvaikyti,jūs dušite į šukes kaip brangūs indai.
35 Ganytojams nebus kur bėgti,kaimenės vadai neištrūks.
36 Klausykitės! Ganytojai šaukia,kaimenės vadai aimanuoja,nes Jehova siaubia jų ganyklą.
37 Ramios buveinės liko be gyventojų,nes Jehova pykčiu užsidegė.
38 Tarsi jaunas liūtas jis pakilo iš guolio+ir jų kraštą siaubo reginiu pavertė.
Jis atidavė juos nuožmiam kalavijui,savo degantį pyktį išliejo.“
Išnašos
^ Arba „kalbėjo apie“.
^ Pažod. „pašvilpa“. Švilpimu tikriausiai buvo išreiškiama nuostaba, pajuoka ar panieka.
^ Pažod. „salõs“.
^ Tikriausiai turimas omenyje Babilonas.
