Jeremijo 12:1–17
12 Teisus, Jehova,+ būtum, jei savo skundą tau pateikčiau,jei dėl tavo sprendimų skųsčiausi.
Bet pasakyk, kodėl nedorėlių kelias sėkmingas?+
Kodėl klastūnai be rūpesčių gyvena?
2 Tu juos pasodinai, ir jie įsišaknijo,užaugo ir subrandino vaisių.
Dažnai jų lūpos tave mini, bet jų mintyse* nėra tau vietos.+
3 Jehova, tu mane pažįsti,+ mane tu regi,mano širdį tiri ir matai, kad ji su tavimi.+
Atskirk juos lyg pjautinas avis,palik pjovimo dienai.
4 Ar ilgai dar kraštas nyksir žolė laukų turės vysti?+
Žvėrys ir paukščiai pražuvodėl jo gyventojų blogų darbų.
Jie sakė: „Jis nežino mūsų ateities.“
5 „Jei pailsai bėgti su pėstininkais,kaip lenktyniausi su žirgais?+
Jei tik ramiame krašte saugus jautiesi,ką darysi būdamas Jordano tankynėse?
6 Juk netgi tavo broliai, tėvo namiškiai,tave apgaudinėja,+kelia balsus prieš tave.
Jais tu nepasitikėk,jei ir gražiai kalbėtų.
7 Savo Namus aš palikau,+ savąjį paveldą apleidau,+savo brangiąją atidaviau jos priešams į rankas.+
8 Jinai, manasis paveldas, – lyg liūtas miške,prieš mane ji riaumoti pradėjo.
Todėl ėmiau jos nekęsti.
9 Mano paveldas – lyg margas paukštis plėšrūnas,bet jį patį plėšrūs paukščiai iš visų pusių puola.+
Eikite šen, laukų žvėrys, rinkitės draugėn,ateikite ir ėskite!+
10 Daug piemenų mano vynuogyną siaubė,+mano sklypą trypė+ir gražųjį mano lauką pavertė dykviete.
11 Dykynė iš jo beliko,visas jis išdžiūvo*,prieš mane guli nuniokotas.+
Visas kraštas apleistas,bet niekas to neima širdin.+
12 Nuvaikščiotais takais per dykumą naikintojai atėjo –Jehovos kalavijas ryja žmones nuo vieno krašto iki kito,+ramybės nebeturi niekas.
13 Jie sėjo kviečius, bet nupjovė dygiažoles,+privargo, bet naudos jokios negavo.
Sugėdyti jie bus dėl savo derliaus,mat Jehova pykčiu ant jų užsiliepsnojo.“
14 Štai ką Jehova sako nedoriems mano kaimynams – visiems puolantiems paveldą, kurį savo tautai Izraeliui daviau nuosavybėn:+ „Išrausiu juos iš krašto+ ir iš jų tarpo išrausiu Judo namus.
15 Bet kai išrausiu, vėl jų pasigailėsiu ir kiekvieną parvesiu į savo paveldą, į savo kraštą.
16 Jeigu jie iš tikro mokysis mano tautos kelių ir mano vardu prisieks sakydami: ‘Kaip gyvas Jehova!’ – taip, kaip mokė mano tautą prisiekti Baalui, – tada jie mano tautoje klestės.
17 O tautą, kuri klausyti nenorės, išrausiu. Išrausiu ir sunaikinsiu. Tai Jehovos žodis.“+
