Izaijo 14:1–32
14 Jehova pasigailės Jokūbo,+ jis vėl išsirinks Izraelį+ ir jį įkurdins* jo paties krašte.+ Svetimšaliai prie jų prisidės, jie šliesis prie Jokūbo namų,+
2 kitataučiai parves Izraelį į jo žemę. Jie bus Izraelio namų tarnai ir tarnaitės+ Jehovos krašte. Izraelitai paims į nelaisvę tuos, kurie juos nelaisvėn buvo paėmę, jiems paklusti turės jų prievaizdai.
3 Dieną, kai Jehova suteiks tau poilsį nuo skausmų, nuo suirutės ir sunkios vergystės naštos,+
4 tu kartosi šitą priežodį* apie Babilono karalių:
„Prievaizdui galas!
Galas jo priespaudai!+
5 Jehova sutrupino nedorėlio vėzdą,jis sulaužė valdovų lazdą,+
6 kuri be paliovos tautas įnirtingai pliekė,+tūžmingai jas valdė ir nuožmiai persekiojo.+
7 Visa žemė ramiai ilsisi,žmonės šūkauja iš džiaugsmo.+
8 Dėl to, kas tau nutiko, džiūgauja net kadagiaikartu su Libano kedrais.
Jie sako: ‘Nuo tada, kai kritai,joks medkirtys nebeateina mūsų kirsti.’
9 Net kapas* ten, apačioj,sukruto tavęs pasitikti.
Dėl tavęs jis žadina mirties pakirstuosius,visus nuožmius žemės vadus*,nuo sostų jis kelia visus tautų karalius.
10 Jie tau sako, tavęs klausia:‘Tai tapai bejėgis kaip mes?
Toks kaip mes pasidarei?
11 Į kapą* nugarmėjo tavo puikybėkartu su tavo arfų garsais.+
Tau paklotas kirmėlių guolis,dabar tavo apklotas – lervos.’
12 Štai kaip iš dangaus nupuolei,spindinti žvaigžde, aušros sūnau!
Štai kaip žemėn buvai nublokštas,tautų užkariautojau!+
13 Širdyje sau manei: ‘Užkopsiu dangun+ir savo sostą virš Dievo žvaigždžių iškelsiu,+sėdėsiu ant susirinkimų kalnotoliausiame šiaurės pakraštyje.+
14 Virš debesų viršūnių pakilsiu,prilygsiu Aukščiausiajam.’
15 Žinok, tu būsi nugramzdintas į kapą*,į pačią jo gilybę.
16 Kas pamatys tave, suglums,apie tave klausinės, teirausis:‘Ar čia tasai, kuris drebino žemę,gąsdino karalystes?+
17 Ar čia tas, kuris žemę pavertė dykyne,jos miestus išgriovė,+neleido savo belaisvių namo?’+
18 Visi tautų karaliai,visi iki vieno atgula šlovėje,kiekvienas į savo kapą*.
19 O tu paliktas be kapo, išmestastarsi nereikalinga išauga*,apklotas žuvusiais, kurie nuo kalavijo krito,nublokštas į akmenuotą duobę,kaip visų mindomas negyvėlis.
20 Greta jų kape neatgulsi,nes savo kraštą niokojai,savo paties tautą naikinai.
Piktadarių palikuonių niekas vardu daugiau neminės.
21 Ruoškitės skersti jo sūnusuž jų protėvių kaltes,kad jie nebepakiltų ir neužvaldytų žemės,kad nebeprisistatytų krašte miestų.“
22 „Pakilsiu prieš juos,+ – tai kareivijų Viešpaties Jehovos žodis. –
Ištrinsiu Babilono vardą, nepaliksiu likučio, jokios atžalos, jokio palikuonio.+ Tai Jehovos žodis.
23 Paversiu jį dygliatriušių valda ir pelkynu, nušluosiu sunaikinimo šluota.+ Tai kareivijų Viešpaties Jehovos žodis.“
24 Kareivijų Viešpats Jehova prisiekė:„Kaip sumaniau, taip ir bus,kaip nusprendžiau, taip ir įvyks.
25 Asirą savo krašte sutriuškinsiu,savo kalnuose jį sutrypsiu.+
Jo uždėtą jungą nuo jų nuimsiu,jo naštą nuo peties nukelsiu.“+
26 Štai nuosprendis, paskelbtas žemei,štai ranka, pakelta prieš visas tautas.
27 Kareivijų Viešpats Jehova nusprendė,ir kas jam sukliudys?+
Jo ranka pakelta,ir kas ją sulaikys?+
28 Karaliaus Ahazo mirties+ metais buvo paskelbtas toks nuosprendis:
29 „Nė vienas Filistijoje nedžiūgaukite,kad sulaužyta jus mušusi lazda,nes iš gyvatės padermės+ kils nuodinga angis,+jos palikuonis kirs kaip nuodinga gyvatė*.
30 Vargšo pirmagimis sočiai valgys,varguolis saugiai ilsėsis,o tavo padermę badu išmarinsiu,kiek taviškių liks, bus nužudyti.+
31 Raudokite, vartai! Aimanuoki, mieste!
Tu neteksi drąsos, Filistija!
Nuo šiaurės atkyla dūmai,priešo gretose nėra atsiliekančių.“
32 Ką tautos pasiuntiniams atsakyti?
Kad Jehova paklojo pamatus Sionui,+kad jo tautos vargšai tenai ras prieglobstį.
Išnašos
^ Arba „suteiks jam poilsį“.
^ Arba „patyčią“.
^ Pažod. „visus žemės ožius“.
^ Pažod. „namą“.
^ Arba „šaka“.
^ Pažod. „bus kaip skraidanti ugninė gyvatė“.
