Esteros 7:1–10
7 Taigi karalius su Hamanu+ atėjo į karalienės Esteros surengtą puotą.
2 Tą antrą dieną, kai buvo tiekiamas vynas, karalius vėl paklausė Esteros: „Sakyk, karaliene Estera, ko norėtum, ir tai bus tau suteikta. Ko prašai? Net jei tai būtų pusė mano karalystės, atiduosiu!“+
3 Estera atsakė: „Jeigu esu verta tavo malonės, o karaliau, jeigu tai karaliui patinka, tebūna man dovanota gyvybė – toks mano noras, tebūna pasigailėta mano tautos+ – toks mano prašymas.
4 Mane ir mano tautą pardavė,+ kad būtume išžudyti, išnaikinti, išgalabyti.+ Jei mus būtų pardavę kaip vergus ir verges, aš tylėčiau. Bet tam, kas dabar vyksta, reikia užkirsti kelią, antraip karalius patirs didelį nuostolį.“ –
5 „Kas jis toks?! Kas išdrįso taip padaryti?!“ – klausė karalius Ahasveras karalienės.
6 Estera atsakė: „Tas piktadarys, tas priešas yra va šitas nedorėlis Hamanas!“
Hamanas prieš karalių ir karalienę susigūžė iš baimės.
7 Įpykęs karalius pakilo nuo stalo ir išėjo į rūmų sodą. Matydamas, kad valdovas nepaliks jo nenubausto, Hamanas puolė maldauti karalienę Esterą pagailėti jo gyvybės.
8 Sugrįžęs iš rūmų sodo į puotos menę ir pamatęs, kad Hamanas užsikniaubęs ant Esteros gulto, karalius sušuko: „Jis dar ir karalienę nori išniekinti mano paties namuose?!“ Sulig tais žodžiais Hamanui buvo uždengtas veidas.
9 Harbona,+ vienas iš karaliaus pareigūnų, tarė: „Hamanas prie savo namų yra pastatęs penkiasdešimties uolekčių* stulpą Mordechajui+ – tam pačiam, kurio perspėjimas išgelbėjo karalių.“+ Karalius įsakė: „Pakabinkite ant jo Hamaną!“
10 Taigi jie pakabino Hamaną ant stulpo, kurį šis buvo paruošęs Mordechajui, ir karaliaus pyktis atlėgo.
Išnašos
^ Maždaug 22 m. Žr. priedą B14.
