Pradžios 45:1–28
45 Matydamas, kad nebegalės susitvardyti savo tarnų akivaizdoje,+ Juozapas sušuko: „Išeikite visi iš čia!“ Tad kai Juozapas pasisakė broliams, kas esąs,+ su jais daugiau nieko nebuvo.
2 Juozapas pradėjo taip garsiai verkti, kad egiptiečiai išgirdo ir perdavė žinią faraono namams.
3 „Aš esu Juozapas, – tarė jis broliams. – Ar mano tėvas dar gyvas?“ Tačiau broliai buvo tokie apstulbę, kad negalėjo nė žodžio pratarti.
4 „Prieikite prie manęs arčiau“, – kvietė Juozapas brolius, ir šie priėjo.
„Aš esu Juozapas, jūsų brolis, kurį pardavėte į Egiptą,+ – sakė jis. –
5 Bet nesikrimskite, nekaltinkite vienas kito, kad mane pardavėte. Pats Dievas siuntė mane pirma jūsų, kad būtų išgelbėta jūsų gyvybė.+
6 Dabar tik antri bado metai krašte.+ Laukia dar penkeri, kai nebus nei ariama, nei derliaus nuimama.
7 Tačiau Dievas mane siuntė pirma jūsų, kad apsaugotų jūsų šeimyną*+ ir kad patyrę didį išgelbėjimą liktumėte gyvi.
8 Taigi, ne jūs mane čia atsiuntėte, o Dievas – kad paskirtų mane faraono vyriausiuoju patarėju*, visų jo namų šeimininku ir viso Egipto krašto valdytoju.+
9 Skubiai grįžkite pas mano tėvą ir jam praneškite: ‘Štai ką sako tavo sūnus Juozapas: „Dievas paskyrė mane viso Egipto valdytoju.+ Keliauk pas mane nedelsdamas.+
10 Apsigyvensi Gošeno žemėje,+ kad būtum netoli manęs – tu, tavo vaikai ir vaikaičiai, bandos ir kaimenės ir visa, ką turi.
11 Bus dar penkeri bado metai, tad aš aprūpinsiu tave maistu,+ kad skurdas nealintų tavęs ir tavo šeimynos, kad visa, ką turi, nepražūtų.“’
12 Jūs ir mano brolis Benjaminas savo akimis matote, kad aš pats jums tai sakau.+
13 Papasakokite tėvui apie visą mano šlovę Egipte ir apie viską, ką matėte. Tad skubėkite ir atvežkite čia mano tėvą.“
14 Tada Juozapas puolė savo broliui Benjaminui ant kaklo ir pradėjo verkti. Benjaminas irgi jį apsikabinęs verkė.+
15 Juozapas išbučiavo visus brolius, kiekvieną su ašaromis apkabindamas. Paskui broliai galėjo su juo pasikalbėti.
16 Faraono namus pasiekė žinia: „Atvyko Juozapo broliai!“ Faraonas ir jo tarnai apsidžiaugė.
17 Tada faraonas Juozapui paliepė: „Sakyk savo broliams: ‘Darykite taip: susikraukite ant gyvulių daiktus ir keliaukite į Kanaaną.
18 Pasiėmę tėvą ir savo šeimynas, persikelkite pas mane. Aš aprūpinsiu jus Egipto krašto gėrybėmis, valgysite mūsų žemės derliaus geriausią* dalį.’+
19 Be to, perduok jiems mano įsakymą:+ ‘Darykite taip: iš Egipto krašto paimkite vežimų+ savo vaikams ir žmonoms. Į vieną iš jų įsodinkite savo tėvą ir visi parkeliaukite čia.+
20 O dėl turto+ nesirūpinkite, nes visa, kas geriausia Egipto žemėje, priklausys jums.’“
21 Izraelio sūnūs taip ir padarė. Juozapas davė jiems vežimų, kaip įsakė faraonas, taip pat viskuo aprūpino kelionei.
22 Kiekvienam iš jų jis įdėjo po naują drabužį, o Benjaminui – 300 sidabrinių ir penkis naujus drabužius.+
23 Savo tėvui pasiuntė dešimt asilų su Egipto gėrybėmis ir dešimt asilių su grūdais, duona ir kitokiu maistu. Taip aprūpino jį kelionei.
24 Taigi Juozapas išleido brolius ir jiems iškeliaujant pasakė: „Nesipykite pakeliui.“+
25 Broliai iškeliavo iš Egipto ir sugrįžo į Kanaano žemę, pas savo tėvą Jokūbą.
26 Tėvui jie pranešė: „Juozapas yra gyvas ir valdo visą Egipto žemę!“+ Jokūbui net širdis nutirpo, jis negalėjo jais patikėti.+
27 Tik tada, kai broliai papasakojo visa, ką Juozapas jiems kalbėjo, ir kai išvydo vežimus, kuriuos Juozapas siuntė jo atvežti, jo dvasia atsigavo.
28 „Pakaks! – sušuko Izraelis. – Mano sūnus Juozapas gyvas! Turiu keliauti, kad prieš mirtį dar jį pamatyčiau!“+
