Pradžios 41:1–57
41 Praėjus dvejiems metams, faraonas sapnavo sapną.+ Jis regėjo save stovintį prie Nilo,
2 ir štai iš upės išbrido septynios gražios, riebios karvės. Joms besiganant Nilo pakrantės lankoje,+
3 iš upės išbrido kitos septynios karvės – bjaurios ir liesos. Nuėjusios prie riebiųjų, besiganančių Nilo pakrantėje,
4 bjaurios liesosios karvės ėmė ryti tas septynias gražias riebiąsias. Tada faraonas nubudo.
5 Vėl užmigęs, jis sapnavo antrą sapną. Štai ant vieno javų stiebo išaugo septynios varpos, pilnos ir sveikos.+
6 Paskui išaugo kitos septynios varpos, menkos ir rytų vėjo nusvilintos.
7 Menkosios varpos ėmė ryti anas septynias pilnas, sveikas varpas. Nubudęs faraonas suprato, kad tai tik sapnas.
8 Bet rytą jo dvasia buvo labai sunerimusi, tad jis liepė sušaukti visus Egipto žynius ir išminčius. Faraonas papasakojo jiems savo sapnus, tačiau nė vienas nežinojo, kaip tuos sapnus išaiškinti.
9 Tada į faraoną kreipėsi vyriausiasis taurininkas: „Privalau šiandien išpažinti savo nuodėmes.
10 Faraonas buvo užsirūstinęs ant savo tarnų – manęs ir vyriausiojo duonkepio – ir įmetęs mus į sargybos viršininko namų kalėjimą.+
11 Vieną naktį mes abu sapnavome po sapną. Tiek jo, tiek mano sapnas turėjo reikšmę.+
12 Su mumis kalėjo vienas jaunas hebrajas, sargybos viršininko+ tarnas. Kai jam savo sapnus papasakojome,+ jis abu juos išaiškino.
13 Viskas įvyko taip, kaip jis sakė – man buvo grąžintos pareigos, o kitą vyrą pakabino ant stulpo.“+
14 Faraonas pasiuntė atvesti Juozapo+ ir šis tuojau pat buvo išleistas iš kalėjimo*.+ Juozapas nusiskuto, persirengė ir atėjo pas faraoną.
15 Faraonas jam tarė: „Sapnavau sapną, ir niekas nežino, ką jis reiškia. Sako, kad tu, išgirdęs bet kokį sapną, gali jį išaiškinti.“+
16 Juozapas faraonui atsakė: „Ne aš, o Dievas gali. Jis praneša faraonui gerą žinią.“+
17 Faraonas Juozapui pasakojo: „Sapne aš stovėjau ant Nilo kranto.
18 Ir štai iš Nilo išbrido septynios gražios, riebios karvės. Joms besiganant Nilo pakrantėje,+
19 iš upės išbrido kitos septynios karvės – suvargusios, bjaurios ir liesos. Niekur Egipto žemėje nesu matęs tokių negražių karvių.
20 Tos kaulėtos bjaurios karvės ėmė ryti anas septynias riebiąsias.
21 Tačiau net ir prarijusios tas riebias karves jos neatrodė geriau nei pirma – nebuvo nė žymės, kad jos anas karves prarijo. Tada aš atsibudau.
22 Kai vėl užmigau, sapne išvydau septynias javų varpas, augančias ant vieno stiebo, pilnas ir sveikas.+
23 Paskui išaugo kitos septynios – sudžiūvusios, menkos, rytų vėjo nusvilintos.
24 Menkosios varpos prarijo septynias sveikąsias. Papasakojau sapnus žyniams,+ bet nė vienas nežino, ką jie reiškia.“+
25 Juozapas faraonui paaiškino: „Abu faraono sapnai reiškia tą patį. Šiais sapnais Dievas apreiškia faraonui, ką ketina daryti.+
26 Septynios gražiosios karvės yra septyneri metai. Septynios gerosios varpos irgi reiškia septynerius metus. Abu sapnai reiškia tą patį.
27 Septynios kaulėtos, bjaurios karvės, išbridusios paskui pirmąsias, yra septyneri metai, taip pat septynios tuščios, rytų vėjo nusvilintos varpos yra septyneri metai, – septyneri bado metai.
28 Kaip jau sakiau, Dievas praneša faraonui, ką ruošiasi daryti.
29 Egipto žemės laukia septyneri didelio pertekliaus metai.
30 Bet po jų septynerius metus kraštą vargins badas. Visa ta apstybė iš Egipto žemės pradings, badas nualins visą kraštą.+
31 Buvusios gausos Egipte neliks nė ženklo, nes badas užeis itin nuožmus.
32 O tai, kad tą patį sapną faraonas sapnavo du kartus, reiškia, kad Dievo sprendimas yra tvirtas ir netrukus bus vykdomas.
33 Tad dabar faraonas tegul suranda protingą, sumanų vyrą ir tepaskiria jį valdyti Egipto kraštą.
34 Tegul faraonas ima ir paskiria krašte prižiūrėtojus, kad per visus septynerius pertekliaus metus būtų surenkamas penktadalis Egipto derliaus.+
35 Per ateinančius gerovės metus paskirtieji prižiūrėtojai tegul surenka visus tuos javus ir faraono prižiūrimi tekaupia juos miestuose. Tesaugo jie tas maisto atsargas,+
36 kad per septynerius bado metus, kurie užeis Egipto žemėje, kraštas turėtų duonos ir nepražūtų.“+
37 Pasiūlymas patiko ir faraonui, ir visiems jo tarnams.
38 Faraonas savo tarnams pasakė: „Argi rasime kitą tokį vyrą kaip šis, apdovanotą Dievo dvasia?“
39 Tada faraonas tarė Juozapui: „Jeigu jau Dievas visa tai tau apreiškė, tai protingesnio ir sumanesnio už tave nerasime.
40 Skiriu tave savo namų valdytoju. Visi mano žmonės besąlygiškai tavęs klausys.+ Tik sostu būsiu už tave viršesnis.“
41 Ir faraonas pareiškė: „Skiriu tave visos Egipto žemės valdytoju.“+
42 Jis nusiėmė nuo piršto savo antspaudo žiedą ir užmovė Juozapui. Valdovas aprengė Juozapą geriausio lino drabužiais ir ant kaklo užkabino aukso grandinę.
43 Tada paliepė vežti jį antruoju savo vežimu ir jam priešakyje šaukti: „Avrėch*!“ Taip faraonas paskyrė Juozapą visos Egipto žemės valdytoju.
44 Faraonas Juozapui sakė: „Faraonas esu aš, tačiau be tavo įgaliojimo niekas visoje Egipto žemėje negalės padaryti nė menkiausio dalyko*.“+
45 Juozapą faraonas pavadino Cafnat Paneahu ir davė jam į žmonas Asenatą, Ono* žynio Potiferos dukterį.+ Taip Juozapas pradėjo valdyti* Egipto kraštą.+
46 Juozapui buvo 30 metų,+ kai stojo Egipto valdovo faraono akivaizdon*.
Paskui, palikęs faraoną, Juozapas leidosi keliauti po visą Egipto šalį.
47 Prasidėjo tie septyneri gerovės metai, ir žemė davė gausybę derliaus*.
48 Ištisus septynerius metus Juozapas rinko Egipto krašto derlių ir kaupė atsargas miestuose. Kiekviename mieste jis krovė į sandėlius derlių iš aplinkinių laukų.
49 Juozapas javų prikaupė tokią gausybę, kad jų buvo tarsi pajūrio smilčių. Galiausiai jis net liovėsi juos seikėjęs, nes visų suseikėti buvo tiesiog neįmanoma.
50 Prieš prasidedant bado metams, Ono* žynio Potiferos duktė Asenata pagimdė Juozapui du sūnus.+
51 Pirmagimiui Juozapas davė Manaso*+ vardą. „Dievas leido man užmiršti visą savo vargą, – sakė jis, – ir mano tėvo namus.“
52 Antrąjį sūnų jis pavadino Efraimu*+ ir sakė: „Dievas padarė mane vaisingą mano nelaimės krašte.“+
53 Ir štai septyneri metai, kuriais Egipto kraštas turėjo gausų derlių, baigėsi.+
54 Kaip Juozapas ir buvo sakęs, prasidėjo septyneri bado metai.+ Badas siautė visuose kraštuose, bet Egipto žemėje duonos buvo.+
55 Ilgainiui badas išplito ir visame Egipto krašte, ir žmonės ėmė šauktis faraono, prašydami duonos.+ Egiptiečiams faraonas paskelbė: „Eikite pas Juozapą ir darykite, ką jis jums nurodys.“+
56 Badas alino visą žemę.+ Juozapas atidarė visus javų sandėlius ir pardavinėjo javus egiptiečiams,+ nes badas Egipte buvo nuožmus.
57 Kadangi badas buvo apėmęs visą žemę,+ žmonės iš visų kraštų traukė į Egiptą pas Juozapą pirkti maisto.
Išnašos
^ Pažod. „talpyklos“, „duobės“.
^ Manoma, kad tai buvo paliepimas išreikšti pagarbą prakilniam asmeniui.
^ Pažod. „nepakels nei rankos, nei kojos“.
^ T. y. Heliopolio.
^ Arba „keliauti po“.
^ Arba „kai stojo tarnauti Egipto valdovui faraonui“.
^ Pažod. „davė saujomis“.
^ T. y. Heliopolio.
^ Išvertus – „kas daro užmaršų“, „kas duoda užmiršti“.
^ Išvertus – „dvigubai vaisingas“.
