Pakartoto Įstatymo 5:1–33
5 Mozė sukvietė visus izraelitus ir tarė: „Pasiklausyk, Izraeli, įsakymų ir teisinių nuostatų, kuriuos šiandien tau paskelbsiu. Mokykis jų ir rūpestingai jų laikykis.
2 Dievas Jehova sudarė sandorą su mumis prie Horebo.+
3 Ne su mūsų protėviais Jehova sudarė sandorą, o su mumis – su visais, kurie čia šiandien esame.
4 Prie to kalno Jehova kalbėjo su jumis tiesiogiai*, iš ugnies.+
5 Tuo metu stovėjau tarp Jehovos ir jūsų+ ir perdaviau jums Jehovos žodžius, nes jūs bijojote ugnies ir nėjote artyn prie kalno.+ Štai ką jis kalbėjo:
6 ‘Aš esu Jehova, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto, iš tavo vergystės krašto.+
7 Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.*+
8 Nedirbsi sau jokio drožinio ar kitokio atvaizdo+ to, kas yra aukštai – danguje, kas žemai – žemėje ir kas žemiau žemės – vandenyse.
9 Nesilenksi jiems ir jų negarbinsi,+ nes aš, tavo Dievas Jehova, esu Dievas, reikalaujantis visiškos ištikimybės+ ir baudžiantis už tėvų kaltes – kaltes tų, kurie manęs nekenčia, – vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos,+
10 o vaikams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų, rodantis ištikimąją meilę iki tūkstantosios kartos.
11 Nepaniekinsi* Jehovos, savo Dievo, vardo,+ nes Jehova nepaliks nenubausto žmogaus, kuris jo vardą paniekina*.+
12 Švęsi šabą ir laikysi jį šventu, kaip tavo Dievas Jehova prisakė.+
13 Šešias dienas gali darbuotis ir dirbti visus savo darbus,+
14 bet septinta diena yra šabas Jehovos, tavo Dievo, garbei.+ Tą dieną nedirbsi jokio darbo+ – nei tu, nei tavo sūnus, nei dukra, nei vergas ar vergė, nei tavo jautis, nei asilas, nei joks kitas gyvulys, nei svetimšalis, apsigyvenęs kuriame nors iš tavo miestų.+ Tegu tavo vergas ir vergė pailsi kaip ir tu.+
15 Nepamiršk, kad ir pats buvai vergas Egipto žemėje ir kad tavo Dievas Jehova išvedė tave iš ten iškelta galinga ranka.+ Todėl Jehova, tavo Dievas, ir įsakė švęsti šabą.
16 Gerbsi savo tėvą ir motiną,+ kaip tavo Dievas Jehova tau įsakė, kad tau sektųsi ir ilgai gyventum krašte, kurį tavo Dievas Jehova tau duoda.+
17 Nežudysi.+
18 Nesvetimausi.+
19 Nevogsi.+
20 Neliudysi melagingai prieš savo artimą.+
21 Negeisi artimo žmonos,+ negeisi artimo namų, negeisi jo laukų, negeisi jo vergo ar vergės, jo jaučio ar asilo. Negeisi nieko, kas tavo artimui priklauso.’+
22 Šiuos įsakymus visai jūsų bendruomenei, susibūrusiai prie kalno, Jehova paskelbė griausmingu balsu iš ugnies, debesies ir tirštos miglos.+ Prie jų jis nieko nepridėjo. Paskui tuos žodžius įrašė dviejose akmens plokštėse ir padavė man.+
23 Išgirdę balsą iš tamsos ir pamatę kalną liepsnojant,+ jūs, giminių vadai ir seniūnai, priėjote prie manęs
24 ir sakėte: ‘Štai Jehova, mūsų Dievas, parodė savo šlovę ir didybę, ir mes girdėjome jo balsą, sklindantį iš ugnies.+ Šiandien pamatėme, kad žmogus gali girdėti Dievą ir likti gyvas.+
25 Bet mes vis tiek bijome dėl savo gyvybės. Jei ir toliau turėsime klausytis savo Dievo Jehovos balso, mirsime.
26 Ar yra kas nors girdėjęs gyvąjį Dievą kalbant iš ugnies, kaip kad mes dabar girdime, ir likęs gyvas?
27 Tu eik ir išklausyk, ką mūsų Dievas Jehova pasakys, o paskui Dievo Jehovos žodžius perduosi mums. Mes jų klausysimės ir laikysimės.’+
28 Jehova girdėjo, ko manęs prašėte. ‘Girdėjau viską, ką žmonės tau sakė, – tarė man Jehova. – Jų prašymas geras.+
29 O kad jie palenktų savo širdį visada manęs pagarbiai bijoti+ ir laikytis visų mano įsakymų!+ Tada jiems ir jų vaikams sektųsi per amžius!+
30 Sakyk jiems: „Grįžkite į savo palapines.“
31 O tu lik čia su manimi. Perduosiu tau visus priesakus, įsakymus ir teisinius nuostatus, turėsi jų mokyti izraelitus. Žmonės privalės jų laikytis krašte, kurį atiduodu jiems nuosavybėn.’
32 Rūpestingai laikykitės visko, ką jūsų Dievas Jehova jums įsakė.+ Nenukrypkite nuo tų įsakymų nei į dešinę, nei į kairę.+
33 Eikite keliu, kurį jūsų Dievas Jehova jums nurodė,+ kad gyvuotumėte, kad jums sektųsi ir ilgai gyventumėte žemėje, kurią ruošiatės užimti.+
Išnašos
^ Pažod. „veidas į veidą“.
^ Pažod. „Neturėsi kitų dievų priešais mano veidą“.
^ Arba „taria tuščiai“.
^ Arba „Netarsi tuščiai“.
