Efeziečiams 1:1–23

  • Pasveikinimas (1, 2)

  • Visokeriopa dvasinė palaima (3–7)

  • Visa bus suburta Kristaus dėka (8–14)

    • Dievas visa sutvarkys metui pribrendus (10)

    • Šventoji dvasia laiduoja paveldą (13, 14)

  • Paulius meldžiasi Dievui už efeziečius (15–23)

1  Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, šventiesiems Efeze,+ ištikimiems Kristaus Jėzaus sekėjams. 2  Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus. 3  Tebūna šlovė mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievui ir Tėvui, kuris palaimino mus, esančius bendrystėje su Kristumi, visokeriopa dvasine palaima dangaus erdvėse+ 4  ir dar prieš pasaulio užgimimą išsirinko, kad rodydami meilę būtume viena su Kristumi ir šventi Dievo akivaizdoje, be ydos.+ 5  Jis iš anksto nusprendė,+ kad Kristaus dėka tapsime jo įsūniais.+ Taip jam patiko, tokia buvo jo valia,+ 6  idant skambėtų gyrius jo šlovingajai malonei,+ kurią jis panorėjo suteikti mums per savo mylimąjį Sūnų.+ 7  Dievas, būdamas didžiai maloningas, išpirko mus savo Sūnaus krauju,+ kad mus išvaduotų ir atleistų nuodėmes.+ 8  Tokią didžią malonę jis mums parodė suteikdamas visokeriopos išminties ir išmanymo 9  ir leisdamas perprasti savo valios slėpinį.+ Jis panorėjo ir pats sumanė 10  metui pribrendus visa sutvarkyti taip, kad tai, kas danguje ir žemėje, būtų suburta Kristaus dėka+ – dėka to, 11  su kuriuo esame viena. Mes paskirti būti paveldėtojais drauge su juo.+ Taip buvo sumanęs ir iš anksto nusprendęs tas, kuris visa įgyvendina pagal savo valią, 12  kad mes, pirmieji iš sudėjusių viltis į Kristų, tarnautume jo šlovei ir gyriui. 13  Išgirdę tiesos žodį, gerąją naujieną apie jūsų išgelbėjimą, jūs irgi sudėjote į jį viltis. Kai Kristų įtikėjote, jo dėka buvote užantspauduoti+ žadėtąja šventąja dvasia, 14  laiduojančia mums paveldą,+ kad visi, kas priklauso Dievui,+ būtų išpirkti+ jo šlovei ir gyriui. 15  Todėl ir aš, išgirdęs apie jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir apie jūsų meilę visiems šventiesiems, 16  nepaliauju už jus dėkoti. Aš miniu jus savo maldose prašydamas 17  mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievą, šlovingąjį Tėvą, suteikti jums išminties ir duoti suprasti apreiškimus, kad galėtumėte jį gerai pažinti.+ 18  Jis atvėrė jūsų širdies akis, kad suvoktumėte, koks jūsų pašaukimas – kokia viltis ir kokie šlovingi turtai jums, šventiesiems, yra skirti paveldėti+ 19  ir kokią neprilygstamą galią jis suteikia mums, tikintiesiems.+ Toji galia, ta nepaprasta jėga, pasireiškė, 20  kai jis prikėlė Kristų iš mirusių ir pasodino sau iš dešinės+ dangaus erdvėse, 21  aukščiau už visas vadovybes, valdžias, galybes, viešpatystes ir aukščiau už visus vardus+ ne tik šiame, bet ir būsimajame pasaulyje*. 22  Jis visa atidavė jo valdžiai*+ ir paskyrė jį būti bendruomenės galva.+ 23  Bendruomenė, jo kūnas,+ yra jo pilna – pilna to, kuris visais atžvilgiais visa pripildo.

Išnašos

Pažod. „padėjo jam po kojų“.