Apreiškimas 12:1–17

  • Moteris, kūdikis ir slibinas (1–6)

  • Mykolas kaunasi su slibinu (7–12)

    • Slibinas išmetamas žemėn (9)

    • Velnias žino mažai beturįs laiko (12)

  • Slibinas ima persekioti moterį (13–17)

12  Tada danguje išvydau didingą reginį – moterį,+ apsisiautusią saule. Jai po kojomis buvo mėnulis, o ant galvos – dvylikos žvaigždžių vainikas.  Moteris buvo nėščia ir šaukė sąrėmių skausmuose, suimta gimdymo kančių.  Ir štai pamačiau danguje kitą reginį – didžiulį ugniaspalvį slibiną+ su septyniomis galvomis, dešimt ragų ir septyniomis diademomis ant galvų.  Savo uodega jis nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių+ ir nužėrė jas žemėn.+ Slibinas stovėjo priešais gimdančią moterį,+ norėdamas jai pagimdžius praryti vaikelį.  Ir ji pagimdė sūnų,+ kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda.+ Vaikelis bemat buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto.  O moteris pabėgo į tyrus, į Dievo jai paruoštą vietą, kur turėjo būti maitinama 1260 dienų.+  Ir danguje kilo karas. Mykolas*+ ir jo angelai kovėsi su slibinu. Slibinas ir jo angelai kovojo,  bet pralaimėjo, ir danguje jiems nebeliko vietos.  Ir buvo išmestas didysis slibinas,+ senoji gyvatė,+ vadinamas Velniu+ ir Šėtonu,+ klaidinantis visą žemę.+ Jis buvo išmestas žemėn+ ir su juo buvo išmesti jo angelai. 10  Ir išgirdau balsą danguje garsiai sakantį: „Štai sulaukėme išgelbėjimo+ nuo mūsų Dievo, buvo apreikšta jo galybė, Karalystė+ ir jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, kuris dieną naktį juos kaltina mūsų Dievo akivaizdoje!+ 11  Jie nugalėjo jį+ Avinėlio krauju+ ir savo skelbiama žinia+ ir mirties akivaizdoje nebijojo prarasti gyvybės.+ 12  Todėl džiaukitės, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas žemei ir jūrai,+ juk pas jus nukrito Velnias. Jis baisiai įtūžęs, nes žino, kad mažai beturi laiko.“+ 13  Supratęs, kad yra išmestas į žemę,+ slibinas ėmė persekioti moterį,+ pagimdžiusią berniuką. 14  Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai,+ kad nuskristų toli nuo gyvatės,+ į tyrus, į savo vietą, kur turėjo būti maitinama vieną laiką, du laikus ir pusę laiko*.+ 15  Gyvatė pãskui moterį paleido iš nasrų vandenį, tarsi kokią upę, norėdama ją paskandinti. 16  Bet žemė moteriai pagelbėjo – prasivėrė ir sugėrė upę, kurią slibinas paleido iš nasrų. 17  Slibinas įniršo ant moters ir nuėjo kariauti su likusiais jos palikuoniais,+ kurie laikosi Dievo įsakymų ir kuriems pavesta liudyti apie Jėzų.+

Išnašos

Išvertus – „kas yra toks kaip Dievas?“
Pažod. „laiką, laikus ir pusę laiko“.