2 Jono 1:1–13

  • Pasveikinimas (1–3)

  • Raginimas mylėti vienam kitą (4–6)

  • Perspėjimas dėl apgavikų (7–11)

    • „Tokio į namus nepriimkite“ (10, 11)

  • Atsisveikinimas ir linkėjimai (12, 13)

1  Aš, vyresnysis*, rašau išrinktajai seseriai* ir jos vaikams, kuriuos iš tiesų myliu – myliu ne vien aš, bet ir visi žinantys tiesą. 2  Mes mylime jus dėl tiesos, kuri gyvena mumyse ir gyvens amžinai. 3  Su mumis bus Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, malonė, gailestingumas ir ramybė* kartu su tiesa ir meile. 4  Nepaprastai džiaugiuosi, kad kai kurie tavo vaikai eina tiesos keliu,+ kaip Tėvas mums yra įsakęs. 5  Tad dabar kreipiuosi į tave, seserie, – mylėkime vieni kitus. Ne naują įsakymą tau duodu, o tą, kurį turėjome nuo pradžios.+ 6  O mylėti reiškia laikytis jo įsakymų.+ Štai įsakymas, kurį nuo pradžios girdėjote: turite mylėti vienas kitą. 7  Mat pasaulyje atsirado daug apgavikų,+ nepripažįstančių, kad Jėzus Kristus atėjo kūne.+ Kas to nepripažįsta, yra apgavikas ir antikristas.+ 8  Žiūrėkite, kad neprarastumėte, ką darbuodamiesi pasiekėme, ir kad gautumėte visą atlygį.+ 9  Kas nueina per toli ir nesilaiko Kristaus mokslo, tas nėra bendrystėje su Dievu.+ O kas to mokslo laikosi, tas yra bendrystėje ir su Tėvu, ir su Sūnumi.+ 10  Kas atėjęs pas jus skleidžia kitokį mokslą, tokio į namus nepriimkite+ ir su juo nesisveikinkite, 11  nes kas su juo sveikinasi, prisideda prie jo piktų darbų. 12  Nors turiu daug ką jums parašyti, nenoriu to daryti rašalu ant lapo. Viliuosi atvykti pas jus ir pasikalbėti akis į akį, kad būtumėte kupini džiaugsmo. 13  Linkėjimus tau siunčia išrinktosios tavo sesers vaikai.

Išnašos

Arba „senyvas žmogus“.
Pažod. „poniai“.
Arba „taika“.