1 Korintiečiams 14:1–40
14 Veržkitės į meilę, tačiau uoliai siekite ir dvasios dovanų, labiausiai pranašavimo.+
2 Kas kalba svetima kalba, tas kalba ne žmonėms, bet Dievui, nes niekas nesupranta,+ nors jis ir kalba dvasios apreikštus slėpinius.+
3 O kas pranašauja, tas kalba tai, kas žmones ugdo, drąsina ir guodžia.
4 Kas kalba svetima kalba, tas ugdo save, o kas pranašauja, ugdo bendruomenę.
5 Norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis,+ bet būtų dar geriau, kad pranašautumėte.+ Tas, kuris pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalbomis kalba, nebent pastarasis ir verstų, kad bendruomenė būtų ugdoma.
6 Tarkime, broliai, atvykčiau pas jus ir kalbėčiau kalbomis. Kas jums iš to? Būtų naudingiau, jeigu perduočiau jums kokį apreiškimą,+ supratimą,+ pranašystę ar pamokymą.
7 Panašiai yra su daiktais, kuriais muzikuojama, tarkim, fleita ar lyra. Jei fleita ar lyra neskleistų skirtingo aukščio garsų, kaip atpažintume, kas grojama?
8 Ir jeigu trimitas skambėtų neaiškiai, kas gi rengtųsi į mūšį?
9 Taip ir su jumis. Jeigu jūsų liežuvis tars nesuprantamus žodžius, kaip kiti žinos, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams.
10 Kad ir kiek skirtingų kalbų pasaulyje būtų, nė vienos nėra bereikšmės.
11 Taigi jei nesuprasiu, ką žmogus man sako, jam aš būsiu svetimšalis ir tas žmogus bus svetimšalis man.
12 Taip ir su jumis. Jeigu trokštate dvasios dovanų, tai siekite jų gausos bendruomenei ugdyti.+
13 Todėl tas, kuris kalba kalbomis, tesimeldžia, kad galėtų versti.+
14 Kai aš meldžiuosi svetima kalba, meldžiasi manyje esanti dvasios dovana, o protas yra neveiklus.
15 Ką tad reikėtų daryti? Aš melsiuosi veikiamas dvasios dovanos, bet darysiu tai suprantamai*. Gyrių giedosiu veikiamas dvasios dovanos, bet darysiu tai suprantamai.
16 Priešingu atveju, kai dvasios dovanos veikiamas aukštinsi Dievą, kaip tarp jūsų sėdintis žmogus tavo padėkai pritars žodžiu „amen“? Jis juk nesupras, ką sakai.
17 Tiesa, tavo padėka bus gera, bet to žmogaus neugdys.
18 Aš, dėkui Dievui, kalbu daugiau kalbų negu jūs visi.
19 Vis dėlto bendruomenėje verčiau ištarsiu penkis suprantamus žodžius, kurie kitus pamokytų, negu dešimt tūkstančių žodžių svetima kalba.+
20 Broliai, savo išmanymu nebūkite panašūs į vaikus+ – būkite panašūs į vaikus blogybe.+ Jūsų išmanymas tebūna kaip subrendusių žmonių.+
21 Įstatyme parašyta: „Prabilsiu į šią tautą svetimšalių kalbomis ir svetimųjų lūpomis, tačiau net ir tada jie manęs neklausys. Taip sako Jehova.“+
22 Taigi, kalbos yra ženklas ne tiems, kurie tiki, o tiems, kurie netiki;+ pranašavimas yra ne tiems, kurie netiki, o tiems, kurie tiki.
23 Tad jei visai bendruomenei susirinkus draugėn visi kalbėtų kalbomis ir įeitų paprastų ar netikinčių žmonių, argi jie nesakytų, kad jūs išprotėję?
24 O jeigu visi pranašautų, tai įėjęs koks netikintis ar paprastas žmogus būtų jūsų žodžių sudrausmintas ir paskatintas save ištirti.
25 Jo širdies paslaptys išaiškėtų, ir tada parpuolęs ant kelių jis pagarbintų Dievą tokiais žodžiais: „Dievas tikrai yra tarp jūsų.“+
26 Tad ką reikėtų daryti, broliai? Tarkim, kai susieinate, vienas gieda psalmes, kitas moko, kitas pasakoja gautą apreiškimą, kitas kalba svetima kalba, dar kitas verčia.+ Viskas tebūna daroma ugdymui.
27 Jei kas kalba kokia svetima kalba, tekalba du, daugiausia trys, ir pakaitomis, o vienas tegul verčia.+
28 Bet jeigu vertėjo nėra, tegul anie bendruomenėje tyli ir tekalba patys sau ir Dievui.
29 Taip pat tegul pranašauja+ du ar trys, o kiti tegul gilinasi į prasmę.
30 O jei kas nors ten besėdėdamas gautų apreiškimą, tegul tas, kuris kalba, nutyla.
31 Juk jūs visi galite pranašauti po vieną, kad visi gautų pamokymą ir būtų padrąsinti.+
32 Pranašai savo dvasinę dovaną turi valdyti,
33 mat Dievas yra ne sumaišties, o ramybės Dievas.+
Kaip ir visose šventųjų bendruomenėse,
34 moterys bendruomenėse tegul tyli, joms kalbėti neleidžiama.+ Jos tebūna klusnios,+ kaip ir Įstatymas sako.
35 O jeigu jos nori ką nors išsiaiškinti, tepasiklausia namie savo vyrų, nes moteriai kalbėti bendruomenėje negarbinga.
36 Ar Dievo žodis išėjo iš jūsų? Ar tik jus vienus pasiekė?
37 Kas mano esąs pranašas ar turintis dvasios dovaną, tas turėtų pripažinti, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakyta.
38 O kas to nepripažįsta, tas ir pats nebus pripažintas.*
39 Taigi, mano broliai, uoliai siekite pranašavimo,+ bet nedrauskite ir kalbomis kalbėti.+
40 Tik viskas tegul vyksta padoriai ir tvarkingai.+
