1 Karalių 22:1–53
22 Tarp Sirijos ir Izraelio trejus metus nebuvo karo.
2 Trečiais metais pas Izraelio karalių atvyko Judo karalius Juozapatas.+
3 Izraelio karalius savo tarnams kalbėjo: „Jūs žinote, kad Ramot Gileadas+ priklauso mums, tai kodėl mes delsiam ir neatsiimam jo iš Sirijos karaliaus?“
4 Tada jis kreipėsi į Juozapatą: „Ar eisi su manimi atkovoti Ramot Gileado?“ Juozapatas Izraelio karaliui atsakė: „Kaip tu, taip ir aš, mano tauta – tavo tauta, mano žirgai – tavo žirgai.“+
5 Vis dėlto Juozapatas Izraelio karaliaus paprašė: „Gal galėtume pirmiausia sužinoti, ką sako Jehova?“+
6 Izraelio karalius sukvietė visus pranašus, apie 400 vyrų, ir jų teiravosi: „Ar man eiti į kovą prieš Ramot Gileadą ar neiti?“ – „Eik, ir Jehova atiduos jį karaliui į rankas!“ – tikino jie.
7 Juozapatas tada paklausė: „Ar čia nėra Jehovos pranašo? Pasiteiraukime Dievo ir per jį.“+
8 Į tai Izraelio karalius atsakė: „Dar yra vienas žmogus, per kurį galėtume pasiteirauti Jehovos.+ Tai Imlos sūnus Michėjas. Bet aš jo nekenčiu,+ nes jis niekada nieko gero apie mane nepranašauja, tik bloga.“+ Tačiau Juozapatas paprieštaravo: „Tenekalba taip karalius!“
9 Tad, pasišaukęs vieną pareigūną, Izraelio karalius jam paliepė: „Tučtuojau atvesk čionai Imlos sūnų Michėją!“+
10 O Izraelio karalius ir Judo karalius Juozapatas, vilkėdami karališkais apdarais, tuo metu sėdėjo savo sostuose ant grendymo prie Samarijos vartų ir visi pranašai pranašavo jų akivaizdoje.+
11 Kenaanos sūnus Zedekijas pasidarė geležinius ragus ir skelbė: „Štai ką sako Jehova: ‘Tol badysi jais sirus, kol pribaigsi.’“
12 Ir kiti pranašai kalbėjo tą patį: „Žygiuok į Ramot Gileadą ir laimėsi. Jehova atiduos jį karaliui į rankas.“
13 Pasiuntinys, nuėjęs atvesti Michėjo, ėmė jį įkalbinėti: „Klausyk, pranašai visi kaip vienas skelbia, kad karaliaus žygis bus sėkmingas. Tokie tebūna ir tavo žodžiai, pasakyk ką nors gera.“+ –
14 „Kaip gyvas Jehova, – atsakė Michėjas, – kalbėsiu tik tai, ką Jehova man pasakys.“
15 Jam atėjus, karalius paklausė: „Michėjau, ar mums eiti į kovą dėl Ramot Gileado ar neiti?“ – „Eik ir laimėsi, – tuojau atsakė tas. – Jehova atiduos jį karaliui į rankas.“
16 Bet karalius nenurimo: „Kiek kartų turėsiu tave saikdinti, kad man kalbėtum tik tiesą Jehovos vardu ir nieko daugiau?“
17 Tada Michėjas ėmė kalbėti: „Štai regiu izraelitus – visi jie pasklidę po kalnus+ tarsi avys be piemens. Ir Jehova sako: ‘Šitie nebeturi valdovo. Tegrįžta kiekvienas ramybėje į savo namus.’“
18 Izraelio karalius tarė Juozapatui: „Argi nesakiau, kad jis nieko gero apie mane nepranašauja, tik bloga?“+
19 Michėjas tęsė: „Dabar klausykis Jehovos žodžio. Aš mačiau Jehovą, sėdintį savo soste,+ ir visą dangaus kareiviją, stovinčią jo dešinėje ir kairėje.+
20 Jehova paklausė: ‘Kam pavyks gudrumu įtikinti Ahabą, kad tas žygiuotų į Ramot Gileadą ir tenai žūtų?’ Vienas siūlė daryti vienaip, kitas kitaip,
21 kol į priekį išėjo dvasia*+ ir atsistojusi Jehovos akivaizdoje tarė: ‘Aš jį pergudrausiu!’ – ‘Kaip tai padarysi?’ – paklausė Jehova.
22 ‘Aš eisiu ir tapsiu apgaulės dvasia visų jo pranašų lūpose’,+ – atsakė toji dvasia. Ir Dievas pritarė: ‘Tu jį tikrai pergudrausi, tau pavyks! Taip ir daryk.’
23 Taigi į visų tavo pranašų lūpas Jehova įdėjo apgaulės dvasią.+ Iš tikrųjų Jehova yra pasmerkęs tave nelaimei.“+
24 Kenaanos sūnus Zedekijas priėjo, skėlė Michėjui antausį ir tarė: „Nori pasakyti, kad Jehovos dvasia mane paliko ir dabar jau kalba per tave?“+ –
25 „Tuo įsitikinsi tą dieną, kai būsi priverstas slėptis galiniame kambaryje“, – atsiliepė Michėjas.
26 Tada Izraelio karalius įsakė: „Čiupkit Michėją ir nuveskit pas miesto valdytoją Amoną ir karaliaus sūnų Jehoašą.
27 Praneškit jiems, kad taip sako karalius: ‘Įmeskit šitą į kalėjimą+ ir duokit jam sumažintą duonos ir vandens davinį, iki aš sugrįšiu gyvas ir sveikas.’“ –
28 „Jei sugrįši gyvas ir sveikas, vadinasi, Jehova per mane nekalbėjo,+ – tarė Michėjas ir pridūrė: – Įsidėmėkite tai, visi žmonės*!“
29 Izraelio karalius su Judo karaliumi Juozapatu nužygiavo į Ramot Gileadą.+
30 Juozapatui Izraelio karalius tarė: „Aš eisiu į mūšį persirengęs, kad manęs neatpažintų, o tu vilkėk savo karališką apdarą.“ Taigi Izraelio karalius persirengė+ ir išėjo į mūšį.
31 Sirijos karalius savo trisdešimt dviem kovos vežimų vadams+ buvo įsakęs: „Nekovokite nei su menku, nei su galingu, tik su Izraelio karaliumi.“
32 Pamatę Juozapatą, kovos vežimų vadai tarė sau: „Štai Izraelio karalius!“ – ir puolė jį. Juozapatas ėmė šauktis pagalbos.
33 Kovos vežimų vadai suprato, kad tai ne Izraelio karalius, ir iškart liovėsi jį persekioti.
34 Tada vienas vyras net nesitaikydamas paleido strėlę ir ji pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų sandūrų. Karalius savo vežimo vadeliotojui paliepė: „Suk atgal ir vežk mane iš kovos lauko*. Aš sunkiai sužeistas.“+
35 Mūšis siautė ištisą dieną. Kad karalius išstovėtų kovos vežime atsigręžęs į sirus, jį teko prilaikyti. Kraujas iš žaizdos tekėjo į vežimo vidų, o vakare karalius mirė.+
36 Saulei leidžiantis, stovykloje nuaidėjo šūksnis: „Kiekvienas į savo miestą! Kiekvienas į savo kraštą!“+
37 Taigi karalius mirė ir buvo pargabentas į Samariją. Samarijoje jį ir palaidojo.
38 Plaunant kovos vežimą prie Samarijos tvenkinio, šunys laižė jo kraują, o tame tvenkinyje maudėsi paleistuvės,* kaip Jehova ir buvo kalbėjęs.+
39 Daugiau apie Ahabą – apie visa, ką jis nuveikė, ir apie jo pastatytus dramblio kaulo+ rūmus ir miestus – argi neparašyta Izraelio karalių metraščių knygoje?
40 Ahabas atgulė prie savo protėvių+ ir vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Ahazijas.+
41 Asos sūnus Juozapatas+ tapo Judo karaliumi ketvirtais Izraelio karaliaus Ahabo valdymo metais.
42 Karaliauti Juozapatas pradėjo būdamas trisdešimt penkerių ir valdė iš Jeruzalės 25 metus. Jo motina buvo Šilhio duktė, vardu Azuba.
43 Jis visur sekė savo tėvo Asos pėdomis+ ir niekur nenukrypo, darė, kas teisu Jehovos akyse.+ Tačiau šventavietės nebuvo panaikintos. Žmonės šventavietėse vis dar atnašavo aukas ir leido aukų dūmus.+
44 Su Izraelio karaliumi Juozapatas palaikė taikius santykius.+
45 Daugiau apie Juozapatą – apie jo galybę ir kaip jis kariavo – argi neparašyta Judo karalių metraščių knygoje?
46 Jis pašalino iš krašto sanguliautojus, parsiduodančius šventavietėse,*+ nes tokių dar buvo likę nuo jo tėvo Asos laikų.+
47 Edome+ tuomet karaliaus nebuvo, kraštą valdė vietininkas.+
48 Juozapatas buvo pasistatęs Taršišo laivų auksui iš Ofyro gabenti,+ tačiau laivai į Ofyrą taip ir nenuplaukė – sudužo prie Ecjon Gebero.+
49 Tada Ahabo sūnus Ahazijas Juozapatui pasiūlė: „Tegul mano tarnai plaukia laivais sykiu su tavo tarnais.“ Bet Juozapatas nesutiko.
50 Galiausiai Juozapatas atgulė prie savo protėvių+ ir buvo prie jų palaidotas savo protėvio Dovydo mieste, o vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Jehoramas.+
51 Ahabo sūnus Ahazijas+ Izraelio karaliumi Samarijoje tapo septynioliktais Judo karaliaus Juozapato valdymo metais ir karaliavo Izraelyje dvejus metus.
52 Jis darė, kas nedora Jehovos akyse, ir sekė savo tėvo ir motinos pėdomis,+ taip pat pėdomis Nebato sūnaus Jeroboamo, nuvedusio Izraelį į nuodėmę.+
53 Ahazijas tarnavo ir lenkėsi Baalui,+ jis pykdė Jehovą, Izraelio Dievą,+ – visai kaip jo tėvas.
Išnašos
^ Arba „angelas“.
^ Pažod. „visos tautos“.
^ Pažod. „iš stovyklos“.
^ Arba galbūt „kur maudydavosi paleistuvės, šunys laižė jo kraują“.
^ Turimi omenyje vyrai, užsiimantys sakraline prostitucija.
