1 Karalių 12:1–33
12 Rehabeamas nuvyko į Sichemą,+ kur visas Izraelis buvo susirinkęs paskelbti jo karaliumi.+
2 Apie tai išgirdo ir Nebato sūnus Jeroboamas (tuo metu jis dar laikėsi Egipte, mat nuo karaliaus Saliamono buvo pabėgęs į Egiptą ir ten apsigyvenęs).+
3 Žmonės siuntė pas Jeroboamą pasiuntinius, kad jį pakviestų. Tada Jeroboamas ir visa Izraelio bendruomenė nuėjo pas Rehabeamą ir jam kalbėjo:
4 „Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą.+ Todėl dabar sumažink darbo naštą, kurią tavo tėvas užkrovė, palengvink sunkų jungą, kurį jis uždėjo, ir mes tau tarnausime.“
5 Į tai Rehabeamas atsakė: „Eikite ir po trijų dienų sugrįžkite pas mane.“ Žmonėms pasišalinus,+
6 karalius Rehabeamas kreipėsi į vyresnius vyrus* – į tuos, kurie buvo tarnavę jo tėvui Saliamonui, kai tas dar buvo gyvas: „Patarkite, ką turėčiau šiems žmonėms atsakyti.“
7 Ir tie jam patarė: „Jei šiems žmonėms šiandieną būsi tarnas, jei padarysi, ko jie prašo, ir duosi atsakymą, kokio jie tikisi, jie visados bus tavo tarnai.“
8 Rehabeamas, deja, nepaisė vyresnių vyrų* patarimo ir tarėsi su jaunais, kurie buvo užaugę kartu su juo ir dabar jam tarnavo.+
9 Jų klausė: „Kaip patartumėte atsakyti šiems žmonėms, prašantiems: ‘Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?“
10 Jauni vyrai, augę kartu su juo, atsakė: „Štai ką turėtum sakyti žmonėms, prašantiems ‘palengvink sunkų jungą, kurį mums tavo tėvas uždėjo’, štai ką turėtum jiems pareikšti: ‘Mano mažylis pirštas storesnis už mano tėvo juosmenį.
11 Mano tėvas užkrovė jums sunkų jungą, o aš tą jungą dar pasunkinsiu. Mano tėvas plakė jus botagais, o aš plaksiu dygliuotais rimbais*.’“
12 Jeroboamas ir visi žmonės atėjo pas Rehabeamą trečią dieną, nes karalius buvo liepęs: „Sugrįžkite pas mane trečią dieną.“+
13 Karalius nepaisė to, ką patarė vyresni vyrai*, ir žmonėms atsakė šiurkščiai.
14 Vadovaudamasis jaunų vyrų patarimu, jis pareiškė: „Mano tėvas uždėjo jums sunkų jungą, o aš tą jungą dar pasunkinsiu. Mano tėvas plakė jus botagais, o aš plaksiu dygliuotais rimbais*.“
15 Karalius į tautos prašymą neatsižvelgė. Pats Jehova šitaip pakreipė įvykius,+ kad išsipildytų žodis, kurį Jehova per šilojietį Ahiją buvo paskelbęs Nebato sūnui Jeroboamui.+
16 Kai visas Izraelis pamatė, kad karalius jų prašymo nepaiso, žmonės karaliui tarė: „Kas gi mus sieja su Dovydu? Neturim bendro paveldo su Jesės sūnumi! Grįžk prie savo dievų, Izraeli! O tu, Dovydai, dabar pats pasirūpink savo namais!“ Ir Izraelis išsiskirstė po namus*.+
17 Tačiau izraelitus, gyvenančius Judo miestuose, ir toliau valdė Rehabeamas.+
18 Karalius Rehabeamas tada siuntė pas izraelitus Adoramą,+ darbo prievolininkų prižiūrėtoją, bet visas Izraelis užmėtė jį akmenimis. Pačiam karaliui Rehabeamui pavyko įšokti į vežimą ir pasprukti į Jeruzalę.+
19 Taip izraelitai sukilo+ prieš Dovydo namus ir maištauja iki šios dienos.
20 Kai Izraelis išgirdo, kad Jeroboamas yra sugrįžęs, žmonės pasikvietė jį į savo sambūrį ir paskelbė viso Izraelio karaliumi.+ Dovydo namus* palaikė tik Judo giminė.+
21 Rehabeamas, parvykęs į Jeruzalę, tuojau pat sutelkė visus Judo namus ir Benjamino giminę – 180 000 prityrusių karių, kad kovotų su Izraelio namais ir karalystė būtų sugrąžinta Saliamono sūnui Rehabeamui.+
22 Tada Šemają, Dievo vyrą, pasiekė Dievo žodis:+
23 „Saliamono sūnui Rehabeamui, Judo karaliui, taip pat visiems Judo namams, Benjamino giminei ir kitiems tautos žmonėms perduok:
24 ‘Taip sako Jehova: „Neikite ir nekovokite su savo broliais izraelitais. Grįžkite kiekvienas į savo namus, nes mano valia buvo, kad taip įvyktų.“’“+ Žmonės pakluso Jehovos žodžiui ir sugrįžo namo, kaip Jehova buvo jiems liepęs.
25 Efraimo aukštumose Jeroboamas įtvirtino Sichemą+ ir ten apsigyveno. Paskui, iš ten išėjęs, įtvirtino Penuelį.+
26 Savo širdyje Jeroboamas svarstė: „Karališka valdžia vėl gali atitekti Dovydo namams.+
27 Jei ši tauta ir toliau eis atnašauti aukų į Jehovos Namus Jeruzalėje,+ žmonių širdys vėl palinks prie jų valdovo Judo karaliaus Rehabeamo. Tada mane jie nužudys ir sugrįš pas Judo karalių Rehabeamą!“
28 Karalius pasitarė ir padirbdino du aukso veršius.+ Į žmones jis kreipėsi: „Kam jums taip apsisunkinti? Kam eiti į Jeruzalę? Štai, Izraeli, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!“+
29 Vieną veršį jis pastatė Betelyje,+ kitą – Dane.+
30 Tai pastūmėjo tautą į nuodėmę.+ Garbinti veršio žmonės eidavo net į Daną.
31 Šventavietėse Jeroboamas pastatė garbinimo namų, paskyrė kunigų iš paprastų žmonių, ne levitų.+
32 Be to, aštunto mėnesio penkioliktą dieną įvedė šventę – panašią į iškilmę, švenčiamą Jude.+ Ant Betelyje pastatyto aukuro+ jis atnašavo aukas veršiams, kuriuos buvo padirbdinęs. Ten pat, Betelyje, paskyrė kunigų savo įkurtoms šventavietėms.
33 Aštunto mėnesio penkioliktą dieną – mėnesį, kurį pats parinko, – Jeroboamas ant aukuro, kurį Betelyje buvo pastatęs, ėmė atnašauti aukas. Izraelio žmonėms jis įsteigė šventę ir pasilipęs aukojo aukas ant aukuro, leido aukų dūmus.
Išnašos
^ Arba „į seniūnus“.
^ Arba „seniūnų“.
^ Pažod. „skorpionais“.
^ Arba „seniūnai“.
^ Pažod. „skorpionais“.
^ Pažod. „po palapines“.
^ T. y. dinastiją.
