„Paskutinėmis dienomis“ arba „pabaigos metu“ Biblijoje vadinamas ypatingas žmonijos istorijos laikotarpis prieš „pasaulio pabaigą“, kitaip sakant, prieš žmonių sukurtos santvarkos žūtį. Apie tą laikotarpį kalbėjo ir Jėzus. Jis pasakė, kokie įvykiai tuomet dėsis, kokios nuotaikos vyraus ir kuo viskas galiausiai baigsis (2 Timotiejui 3:1; Danieliaus 8:19; Mato 24:3, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

 Apie „paskutinių dienų“ laikotarpį turėjo liudyti tam tikri įvykiai. Tų įvykių yra ne vienas ir drauge paėmus jie sudaro, Biblijos žodžiais tariant, paskutinių dienų „ženklą“ (Luko 21:7). Štai keletas iš jų:

 Dideli karai. Jėzus sakė: „Pakils tauta prieš tautą ir karalystė prieš karalystę“ (Mato 24:7). Apreiškimo 6:4 irgi pranašaujama apie karus. Ten kalbama apie ugniaspalvį žirgą ir ant jo sėdintį raitelį, kuriam „buvo leista atimti iš žemės taiką“.

 Badas. Jėzus sakė: „Vietomis bus maisto nepriteklių“ (Mato 24:7). Apreiškimo 6:5, 6 kalbama apie kitą raitelį, jojantį ant juodo žirgo ir nešantį žemei badą.

 Dideli žemės drebėjimai. Jėzus taip pat išpranašavo, kad „vietomis bus [...] žemės drebėjimų“ (Mato 24:7; Luko 21:11). Žemės drebėjimai, kaip žinia, nusineša daug gyvybių ir sukelia daug skausmo.

 Ligos. Jėzus sakė, kad žemėje bus „marų“ – užkrečiamų epideminių ligų (Luko 21:11).

 Nusikaltimai. Tiesa, nusikaltimų buvo visada, tačiau Jėzus pasakė, kad paskutinėmis dienomis nedorybė įsigalės – vadinasi, jų bus ypač daug (Mato 24:12).

 Žemės niokojimas. Apreiškimo 11:18 minimi tie, „kurie niokoja žemę“. Žmonės niokoja žemę ne tik tiesiogiai – teršdami aplinką, bet ir gadindami ją moraline prasme – savo blogu, smurtingu elgesiu.

 Moralinis nuosmukis. 2 Timotiejui 3:1–4 rašoma, kad „paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus [...] nedėkingi, neištikimi, [...] nesukalbami, šmeižikai, nesusivaldantys, nesutramdomi, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, kietakakčiai, pasipūtę“. Nedoras žmonių elgesys pasieks tokią ribą, kad tiesiog bus sunku gyventi.

 Šeimų krizė. 2 Timotiejui 3:2, 3 skaitome, kad žmonės nemylės net savo artimųjų, vaikai neklausys tėvų.

 Bedievystė. 2 Timotiejui 3:4 sakoma, kad paskutinėmis dienomis dauguma žmonių „mylės malonumus, o ne Dievą“. Taip pat ir Jėzus sakė, kad „daugumos meilė atšals“ – žmonės nebemylės nei vieni kitų, nei Dievo (Mato 24:12).

 Religinė veidmainystė. 2 Timotiejui 3:5 rašoma, kad žmonės tik „atrodys dievoti, bet dievotai negyvens“, kitaip sakant, nesivadovaus Dievo duotomis elgesio normomis.

 Aiškesnis Biblijos pranašysčių supratimas. Pranašo Danieliaus knygoje sakoma, kad „pabaigos metu“ žmonėms bus duota geriau suprasti Biblijos mokymus, įskaitant ir joje užrašytas pranašystes (Danieliaus 12:4).

 Pasaulinis skelbimo darbas. „Ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visoje žemėje“, – sakė Jėzus (Mato 24:14).

 Žmonių abejingumas ir pašaipus požiūris. Daugelis žmonių, nors ir matys artėjančios pabaigos požymius, nekreips į juos dėmesio (Mato 24:37–39). Jie neigs akivaizdžius įrodymus ir netgi šaipysis iš tų, kas skelbia Dievo žinią (2 Petro 3:3, 4).

 Pranašystės pildysis vienu metu. Jėzus sakė, kad paskutines dienas bus galima atpažinti iš to, kad visos šios pranašystės pildysis vienu metu – ne kelios ir net ne dauguma, o visos vienu metu (Mato 24:33).

 Remiantis bibline chronologija ir tyrinėjant pranašystes galima apskaičiuoti, kad paskutinės dienos prasidėjo 1914-aisiais. Tais pačiais metais kilo Pirmasis pasaulinis karas. Nuo 1914 metų pasaulyje vykstantys įvykiai tik patvirtina, kad gyvename paskutinėmis dienomis. Apie tai – trumpas vaizdo siužetas.

 1914 metais danguje buvo įkurta Dievo Karalystė ir pirmiausia, ko ši valdžia ėmėsi, – išmetė Šėtoną ir demonus iš dangaus. Nuo tada jų veikla apribota – jiems leidžiama veikti tik žemėje (Apreiškimo 12:7–12). Kad Šėtonas daro žmonėms didelę įtaką, matyti iš jų mąstysenos ir elgesio. Būtent dėl smunkančios žmonių moralės, kaip ir buvo išpranašauta Biblijoje, gyventi dabar yra taip sunku (2 Timotiejui 3:1).

 Matydami, kas vyksta pasaulyje ir kaip visuomenė degraduoja, daugelis nerimauja ir ateities laukia su baime.

 Tačiau yra žmonių, kurie, nors ir mato apgailėtiną pasaulio padėtį, į ateitį žvelgia su viltimi. Tie žmonės yra įsitikinę, kad Dievo Karalystė netrukus išspręs visas pasaulio problemas (Danieliaus 2:44; Apreiškimo 21:3, 4). Turėdami omenyje Jėzaus žodžius „kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“, jie kantriai laukia meto, kai Dievas įgyvendins visa, ką yra pažadėjęs (Mato 24:13; Michėjo 7:7).