Ena 1906, e mate e dua na luvedrau tagane o tukaqu, kei buqu ni tauvi koya e dua na mate veitauvi na diphtheria. Qori e uqeti rau sara ga me rau via kila na veika e yalataka o Jiova ena vuku ni nona Matanitu. Gauna ya, e Gonevuli ni iVolatabu tiko kina na nodrau vuniwai, na yaca era kilai kina na iVakadinadina i Jiova. E vakamacalataka vei rau na itukutuku veivakacegui mai na iVolatabu, okati kina na inuinui ni veivakaturi. Toso na gauna, ratou mai Gonevuli ni iVolatabu o bubu, tutu, tinaqu, kei noqu na levu.

 Vica vata na yabaki nodratou yalodina tu vei Jiova na wekaqu. Ratou veivuke mada ga na wekaqu yalewa ena saravi ni “Photo-Drama of Creation,” e Chicago, Illinois, mai Merika. Ka ni rarawa ni o Na duadua ga sa qai qaravi Jiova tiko mai ena yalodina. Sa bau dredre dina ni ratou dau veivolekati vakavuvale, ratou sokalou vata tale ga me yacova na veiyabaki ni 1930. E uqeti au sara ga nona yalodina o Na, kei na nona dau talairawarawa vei Jiova. Au vuli tale ga ena nona ivakaraitaki ni vakabauta o Ta, e dua tale ga na Gonevuli gugumatua ni iVolatabu.

 Au sucu ena 1927, qai qase duadua vei keitou na le ono na veitacini. Keitou dei kece ena dina. E cakacaka vakamatai o Ta, keitou qai tiko ena taudaku ni siti o Chicago. Keitou tei kakana draudrau, susu toa, kei na ga.

 Au taleitaka na cakacaka, dua ya noqu dau cula vinaka tale na neitou sitokini e kabasu. Gauna qo, ni kabasu ga na sitokini sa viritaki laivi, ia gauna ya, ena cula tale vakavinaka. E yaga vakalevu noqu kila na culacula, ni toso na gauna qori sara ga na ka au qai cakava.

 E dau saga o tamaqu me keitou vakaliuca neitou ka vakayalo. Keitou tiko ena soqoni kece, vakaitavi wasoma ena cakacaka vakavunau, qai dikeva na tikinivolatabu e veimataka. Keitou dau sokalou vakavuvale ena veiyakavi ni Vakarauwai ni keitou vulica na Vale ni Vakatawa.

 Me rawa ni keitou vunau vei ira keitou tiko veitikivi, e biuta o tamaqu e dua na ivakatakilakila livaliva ena neitou katubaleka. Era vakarautaka mai na tacida, qai volai kina na ulutaga ni vunau soqovi levu, se na ulutaga ena noda ivola. E dreta na matadra e levu na cina waqa boko e tiko kina. E biuta tale ga o tamaqu e rua na ivakatakilakila qori ena neitou motoka.

 Keitou vulica ena ivakaraitaki nei Ta na bibi ni talairawarawa vei Jiova. E tokoni koya tale ga vakalevu o tinaqu. E painia o Na ni se qai yabaki 5 na taci keitou gone duadua, qai painia tiko ena nona bula taucoko. Rau ivakaraitaki vinaka dina noqu itubutubu.

 Gauna ya e duidui sara kei na gauna qo. E sega neitou tivi, keitou dau dabe gona vakaveitacini ena fuloa me keitou rogoca ena retio eso na italanoa. Koya e bibi sara, keitou dau marautaka vakavuvale me keitou rogoca kina na porokaramu vakayalo era kaburaka na tacida.

 Keitou dau marautaka na tiko ena soqo ni veiwasewase. Ena soqo ni veiwasewase ena 1935, keitou rogoca kina nira na bula mai ena “veivakararawataki levu,” na “isoqosoqo levu” e volai ena Vakatakila 7:9, 14. Era na nuitaka tale ga na bula ena parataisi e vuravura. Ni bera na 1935, rau dau kania na madrai, qai gunuva na waini na noqu itubutubu ena iVakananumi. Ia oti na soqo ni veiwasewase, sa vakayagataka ga qori o tamaqu. E kila o tinaqu ni nona inuinui me bula tawamudu e vuravura, sega ni veiliutaki vata kei Jisu e lomalagi.

 Ena 1941, e caka na soqo ni veiwasewase e St. Louis, Missouri e Merika. E sevutaka kina o Brother Joseph Rutherford na ivola e kena ulutaga, Children. E rogolevu nodra vakasausau na vakarorogo! Gauna ya, au se qai yabaki 14. Au se nanuma vinaka na noqu laini tu kei ira na gone, meu lai taura mai e dua na noqu ilavelave.

 Ena veiyabaki qori, e duidui na iwalewale ni cakacaka vakavunau me vakatauvatani nikua. Kena ivakaraitaki, ena veiyabaki ni 1930, keimami dau vakayagataka na qaramavoni veikauyaki me vakatagitaki kina na ivunau katoni vei ira na itaukeinivale. Keimami na vakarautaka rawa ni bera ni keimami tukituki ena dua na vale. Ni dola mai o itaukeinivale, keimami na vakamacala vakalekaleka vua, qai vakatagitaka na ivunau vakaivolatabu e va veimama na miniti na kena balavu. Oti keimami na qai solia na noda ivola. Era vakarorogo qai veidokai na lewenivanua ena neitou yalava. Au sega ni bau vakasamataka me dua e veitusaqati. Niu yabaki 16, au sa painia e solia sara vei au o tamaqu e dua noqu qaramavoni. Au marautaka ni vakayagataka ena cakacaka vakavunau. Keirau painia vata sara kei na dua na tacida yalewa o Lorraine.

 E dua tale na iwalewale ni vunau na tayabe. Keimami dau vakayagataka na papa, qai volai tu kina eso na ulutaga me vaka na “Religion Is a Snare and a Racket,” kei na “Serve God and Christ the King.”

 Na soqoni e vakarautaki keimami ena veitusaqati keimami na sotava, me keimami dei tale ga ena ka dina. A qai yaco dina na veitusaqati. Kena ivakaraitaki, ni keimami veisoliyaka tiko na mekesini ena dua na sitoa ni volivoli, era vakavodoki keimami na ovisa ena dua na lori. Keimami qai kau ena siteseni, oti e vica na aua keimami qai sere. Ia keimami marau ni keimami tusaqati ena neimami talairawarawa vei Jiova.

 Toso na gauna, e veikilaitaki au o Lorraine kei na dua na tacida tagane o Eugene Rosam. Rau a sota ena soqo ni veiwasewase e Minneapolis, Minnesota. A susu o Eugene e Key West, Florida. Gauna e fomu 4 kina, a vakatalai mai koronivuli ni sega ni via vakaitavi ena soqo ni boletaki vanua. E tekivu painia sara. Dua na siga e sotava e dua na goneyalewa rau a vuli vata. E via kila sara ga na vuna e vakatalai mai kina e koronivuli o Eugene, ni gone itovo vinaka. Nona sauma vakaivolatabu o Eugene nona taro, e uqeti koya sara ga me vulica na iVolatabu. E taura vakabibi na veika e vulica, qai mai dua na tacida yalewa yalodina.

 Ena 1948, keirau vakamau kei Eugene. Keirau veiqaravi vakapainia e Key West. Toso na gauna, keirau sureti me keirau tiko ena ika18 ni kalasi ena Koronivuli e Kiliati, keirau qai tuvaitutu ena itekitekivu ni 1952. Keirau vulica tale ga e Kiliati na vosa vakaSipeni, keirau nanuma gona ni keirau na lesi ena dua na vanua e vosataki kina na vosa qori. Ia ni keirau se vuli tiko, sa carubi na ivalu e Korea qai kacivi ena mataivalu o Eugene . Keirau sega sara ga ni tadra qori, baleta ni a vakadonui me kua ni vakaitavi ena iKarua ni iValu Levu. Keirau vakaroti gona me keirau kua ni biubiu e Merika. Au tagi sara ga ena levu ni noqu rarawa. Oti e rua na yabaki, qai vakadonui me kua ni vakaitavi ena mataivalu o Eugene. Ia keirau vulica ena ituvaki qori e dua na lesoni bibi. Ke mani tao e dua na ka eda sasagataka, o Jiova ena vakarautaka e dua tale na taba ni veiqaravi meda vakaitavi kina. Keirau vakadinadinataka sara ga qori, e vinakati ga me keirau vosovoso.

 Ena 1953, keirau lesi ena itavi ni vakatawa ni tabacakacaka. Qori ni oti neirau painia tu ena dua na ivavakoso vosa vakaSipeni e Tucson, e Arizona. Toso na gauna, keirau veiqaravi sara vakaivakatawa ni tabacakacaka e Ohio, Kalifonia, kei Niu Yoka. Ena 1958, keirau veiqaravi vakaivakatawa ni tikina a e Kalifonia, kei Oregon. Keirau vakaicili ena nodra vale na mataveitacini. Ena 1960, keirau gole i Kenada, e lai dauniveivakavulici o Eugene ena Koronivuli ni iTalatala ni Matanitu vei ira na qase ni ivavakoso. Keirau tiko e Kenada me yacova na 1988.

 Au na sega vakadua ni guilecava neirau sotava kei na dua na tacida yalewa e dua na vuvale ena cakacaka vakavunau e Kenada. E kaya o tinadratou o Gail ni ratou rarawataka na luvena tagane ni se qai mate ga o tukadratou. Ratou tarogi koya, “Na, cava na vuna e mate kina o tutu? I vei na vanua e lako kina?” E sega ni sauma o Gail na nodratou taro. Keirau mani vakaraitaka vua eso na tikinivolatabu e veivakacegui.

 Gauna qori keirau sikova tiko kina e dua na ivavakoso e kea me dua ga na macawa. Ia e qai lesu tale na tacida yalewa qori me lai raici Gail. Cava e qai yaco? Ratou qai gole mai na dina o Gail, na watina o Bill, kei ratou na luvedrau tagane o Christopher, Steve, kei Patrick. Gauna qo, sa qase ni ivavakoso tiko e Kenada o Chris. O Steve e dauniveivakavulici ena vanua e dau caka kina na vuli vakalou e Palm Coast, e Florida. O Patrick e lewe ni Komiti ni Tabana e Tailadi. Sa vica vata qo na yabaki neirau dau volekati ratou na vuvale qo kei Eugene. Au marau vakalevu ni rawa ni keirau vakaitavi ena nodra vukei eso mera mai kilai Jiova!

 Ni keirau tiko i Kenada e dolava o Jiova e dua na katuba ni veiqaravi vei Eugene. Meu talanoataka mada.

 Ena veiyabaki sa oti, levu e cala na ka era nanuma ena noda sega ni taura na dra, e lai vakavuna mera sevaki keda. E tabaki ena levu na niusipepa e Kenada, ni levu noda gone era mate nira sega ni vakatara na nodra tubutubu mera taura na dra. E lesi o watiqu me vakadodonutaka na itukutuku lasu qori.

 Ni bera na soqo ni veimatanitu ena 1969 e Buffalo, Niu Yoka, e gole o Eugene kei na so tale na tacida tagane ena vica na valenibula lelevu e kea. Ratou lai vakamacalataka nira vakarau gole mai e rauta ni le 50,000 na tacida e Kenada kei Merika ena soqo. Ena yaga vakalevu na nodra kila na vuniwai i keri na vuna eda sega ni taura kina na dra ke mani dua e tauvimate bibi. Era solia na tacida eso na ulutaga era vola eso na vuniwai kilai levu me baleta na veiqaravi vakavuniwai e rawa ni vakayagataki me isosomi ni dra. Era marautaka vakalevu qori na vuniwai, e uqeti Eugene kei ratou na tacida tagane me ratou veisiko ena so tale na valenibula e Kenada. Ratou vukei ira tale ga na qase ni ivavakoso ena so na ka mera cakava ke vinakati vakatotolo na veiqaravi vakavuniwai.

 Toso na gauna, e vakilai na yaga ni ka e caka qori. E yaco kina e dua na ka keirau sega sara ga ni namaka! Na cava ya?

 Ena veiyabaki ni 1980, e qiri mai vei Eugene o Milton Henschel mai na itikotiko liu e Brooklyn, Niu Yoka. Ratou vinakata na iLawalawa Dauvakatulewa me caka ena so tale na vanua na ituvatuva sa vakayacori tiko e Merika. Qori na kena vakarautaki eso na itukutuku vei ira na vuniwai. Keirau mani toki kei Eugene i Brooklyn. Ena Janueri 1988 e tauyavutaka na iLawalawa Dauvakatulewa e dua na tabana ena itikotiko liu, e vakatokai na Tabana ni Tukutuku ni Valenibula. E qai lesi o watiqu kei na rua tale na tacida tagane me ratou tuvanaka na kena vuli e Merika kei na so tale na vanua. Sega ni dede e lai tauyavu ena so tale na valenivolavola ni tabana na Tabana ni iTukutuku ni Valenibula. E tauyavu tale ga ena so na siti na Komiti ni Veitaratara kei na Valenibula. E yaga dina na isolisoli vakayalololoma e vakarautaka qori o Jiova vei ira e levu na tacida kei na luveda. Au veiqaravi tiko ga e Peceli ni caka vuli tiko o Eugene qai sikova tale tiko ga eso na valenibula. Au dau veiqaravi vakalevu ena tabana ni culacula se valenikana .

 Ena 2006, au sotava e dua na ituvaki dredre, ya nona mate o Eugene. Au vakasamataka lesu na neirau dau veilomani qai veitomani ena veiqaravi! Na cava e vukei au meu vosota? E vica na ka. Kena ivakaraitaki, na noqu saga meu volekati Jiova tiko ga ena noqu daumasu qai wilika wasoma na iVolatabu. Au dau rogoca tale ga na porokaramu ni kena dikevi na tikinivolatabu e Peceli. Au dau wilika na wase ni iVolatabu e kau mai kina na tikinivolatabu ena siga ya. Au dau ogaoga vakalevu ena noqu ilesilesi e Peceli ena Tabana ni Culacula. Au raica qori me ka dokai. Au veivuke ena kena cula na ilatilati ni Vale ni Soqoni Lelevu e New Jersey kei Niu Yoka ni se qai tekivu noqu veiqaravi e Peceli. Au sa veiqaravi tiko qo ena Peceli e Fishkill, au dau qarava eso na itavi lalai ni culacula. b

 Au raica ni bibi duadua ena noqu bula na noqu lomani Jiova kei na noqu talairawarawa vua kei na nona isoqosoqo. (Iperiu 13:17; 1 Joni 5:3) Au marau ni keirau vakabibitaka qori ena neirau bula kei Eugene. Au nuidei ni na vakaicovitaki keirau o Jiova ena bula tawamudu ena vuravura parataisi. E okati kina na neirau lai veisotari tale kei Eugene.—Joni 5:28, 29.