Maždaug prieš 3000 metų vienas poetas rašė: „Taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas“ (Psalmyno 139:14, Brb). Kai pamąstome, kaip iš vienos ląstelės išsivysto kūdikis, argi širdis neprisipildo pagarbios baimės? Daug žmonių visus nuopelnus už šedevrus gyvojoje gamtoje priskiria Kūrėjui. (Perskaitykite Psalmyno 139:13-17; Hebrajams 3:4.)

Tas, kas sukūrė visatą ir Žemę padarė gyvenamą, sukūrė ir gyvybę (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Jis palaiko ryšį su žmonėmis ir leidžia save pažinti. (Perskaitykite Izaijo 45:18.)

Daugeliu atžvilgių mūsų kūno sandara panaši į gyvūnų. Bet taip yra dėl to, kad tiek žmonės, tiek gyvūnai sukurti gyventi Žemėje. Pirmąjį žmogų Dievas sukūrė ne iš gyvūno, bet iš žemės elementų. (Perskaitykite Pradžios 1:24; 2:7.)

Nuo gyvūnų skiriamės dviem reikšmingais aspektais. Pirma, gebame Kūrėją pažinti, jį mylėti ir reikšti jam pagarbą. Antra, priešingai nei gyvūnai, esame sukurti gyventi amžinai. Tiesa, kol kas mirštame, nes mirtį visi paveldėjome iš pirmojo žmogaus, kuris atmetė Kūrėjo vadovavimą. (Perskaitykite Pradžios 1:27; 2:15-17.)