1. Ar svarbu, kaip tarnyboje elgiamės su žmonėmis? Prašom pateikti pavyzdį. (Žiūrėk nuotrauką puslapio viršuje.)

PRIEŠ keletą metų Jehovos liudytojų pora dalijo kvietimus į Jėzaus Kristaus mirties minėjimą. Jiems besikalbant su viena moterimi pas ją kieme, pradėjo lyti. Mūsų bendratikiai vieną savo skėtį paskolino šeimininkei, o patys, kol šnekučiavosi, slėpėsi po kitu. Minėjimo vakarą sutuoktiniai labai apsidžiaugė pamatę ją salėje. Vėliau moteris pasakė, kad iš to, ką liudytojai kalbėjo, prisimena nedaug. Labiausiai ją paveikė tos poros elgesys, todėl ir atėjo į Minėjimą. Akivaizdu, jog skelbėjai vadovavosi vadinamąja aukso taisykle.

2. Kas yra aukso taisyklė ir kaip ją taikyti?

² Kas yra aukso taisyklė? Tai patarimas, kurį davė Jėzus: „Visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, ir jūs jiems darykite“ (Mt 7:12). Kad jį pritaikytume, visų pirma pagalvokime: jeigu būčiau to ar ano žmogaus vietoje, ko iš kitų tikėčiausi? O tada stenkimės elgtis taip, kad žmogus jaustųsi kuo geriau (1 Kor 10:24).

3, 4. a) Ar aukso taisykle dera vadovautis tik kai bendraujame su tikėjimo broliais ir sesėmis? Prašom paaiškinti. b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

 ³ Aukso taisykle esame pratę vadovautis bendraudami su tikėjimo broliais ir sesėmis. Tačiau Jėzus nesakė, kad ji tinka tik tada, kai turime reikalų su saviškiais. Tą taisyklę jis paminėjo kalbėdamas, kaip turime elgtis su visais žmonėmis, net su savo priešais. (Perskaityk Luko 6:27, 28, 31, 35.) Aukso taisyklė juolab tinka, kai liudijame, — juk daugelio mūsų sutiktų žmonių nuostata gali būti „tinkama amžinam gyvenimui“ (Apd 13:48).

⁴ Kai einame nuo durų prie durų, gerai būtų pamąstyti apie kelis dalykus: koks žmogus yra mano pašnekovas? kur vyksta pokalbis? kada geriausias metas žmogų aplankyti? kaip turėčiau su juo kalbėti? Šie keturi klausimai padės suprasti tuos, kuriems skelbiame gerąją naujieną, ir prie jų prisitaikyti (1 Kor 9:19-23). Dabar visa tai ir aptarkime.

5. Apie ką turėtume pagalvoti prieš užkalbindami žmogų tarnyboje?

⁵ Kiekvienas žmogus, kurį sutinkame tarnyboje, yra savita asmenybė, turi savo patirtį, savų problemų (2 Met 6:29). Todėl prieš žmogų užkalbindamas pirmiausia pagalvok štai ką: kaip pats jo vietoje norėčiau, kad į mane žiūrėtų, — kaip į pilkos masės dalį ar kaip į spalvingą asmenybę? Ar būčiau patenkintas, jei apie mane spręstų iš pirmo žvilgsnio? Apsvarstę tokius klausimus, kiekvienam pašnekovui rodysime dėmesį ir pagarbą, elgsimės, kaip moko aukso taisyklė.

6, 7. Kaip turėtume reaguoti, jei tarnyboje sutiktas asmuo atrodo piktas?

⁶ Niekas nenori, kad jam prikabintų nemalonaus žmogaus etiketę. Štai mes patys labai stengiamės laikytis Biblijos principo visada kalbėti maloniai (Kol 4:6). Bet kadangi mūsų prigimtis netobula, kartais leptelime ką nors, dėl ko vėliau gailimės (Jok 3:2). Būna, kad po sunkios dienos jaučiamės pavargę ir pasakome kokį šiurkštų žodį. Tačiau tai nereiškia, kad esame grubaus būdo ar storžieviai. Iš kitų tokiais atvejais tikimės supratingumo. Argi neturėtume būti supratingi ir patys?

⁷ Tad jeigu tarnyboje sutiktas žmogus atrodo piktas, kodėl nepasistengus jo pateisinti? Gal jis yra suirzęs, nes mokykloje ar darbe patiria įtampą? O gal turi rimtų sveikatos problemų? Neretai, kai skelbėjai išlieka romūs ir pagarbūs, tokie žmonės atlyžta ir ima elgtis maloniai (Pat 15:1; 1 Pt 3:15).

8. Kodėl žinią apie Karalystę turime skelbti visokiems žmonėms?

⁸ Tarnyboje sutinkame žmonių iš įvairiausių visuomenės sluoksnių. Pastaraisiais metais žurnalo Sargybos bokštas rubrikoje „Biblija pakeitė jų gyvenimą“ buvo išspausdinta daugiau nei šešiasdešimties žmonių pasakojimai. Vieni iš jų anksčiau buvo vagys, kiti girtuokliai, narkomanai ar priklausė nusikalstamam pasauliui. Kiti buvo politikos, religijos veikėjai,  karjeristai. Kai kurie gyveno labai amoraliai. Tačiau išgirdę gerąją naujieną sutiko studijuoti Bibliją, pasikeitė ir stojo į tiesos kelią. Todėl niekada nemanykime, kad tas ar anas žmogus žinios apie Karalystę tikrai nesiklausys. (Perskaityk 1 Korintiečiams 6:9-11.) Juk geroji naujiena gali paliesti visokių žmonių širdį (1 Kor 9:22).

9. Kodėl turime gerbti žmonių nuosavybę?

⁹ Kur paprastai kalbiname žmones? Dažniausiai jų namuose (Mt 10:11-13). Mes patys savo namus labai branginame, norime juose jaustis saugūs ir atsipalaidavę. Tikimės, kad kiti gerbs mūsų nuosavybę ir privatumą. Todėl kai pas ką nors ateiname su gerąja žinia, jų turtą irgi turime gerbti (Apd 5:42).

10. Kaip turime elgtis, kad tarnyboje žmonių pernelyg netrikdytume?

¹⁰ Šiandien labai paplitęs nusikalstamumas, į nepažįstamus asmenis dažnas žiūri įtariai (2 Tim 3:1-5). Tokio įtarimo stenkimės nesukelti. Pavyzdžiui, kai beldžiamės ir niekas neatidaro, galbūt kyla pagunda žvilgtelti pro langą arba pasidairyti šeimininko kur nors kieme. Tačiau ką šis pagalvotų tai pamatęs? O jo kaimynai? Tiesa, savo teritorijoje norime paliudyti gerai, apeiti visus žmones (Apd 10:42). Mūsų motyvai tyri — juk skelbiame gerąją naujieną (Rom 1:14, 15). Vis dėlto turime elgtis išmintingai ir pernelyg gyventojų netrikdyti. Apaštalas Paulius rašė: „Mes niekuo neduodame dingsties suklupti, kad mūsų tarnystės nebūtų dėl ko peikti“ (2 Kor 6:3). Tad svetimoje valdoje elkimės gražiai ir gerbkime žmogaus privatumą bei nuosavybę — rasi šitaip patrauksime ką nors prie tiesos. (Perskaityk 1 Petro 2:12.)

11. Kodėl esame dėkingi, kai kiti brangina mūsų laiką?

¹¹ Dauguma esame labai užsiėmę. Kad įvykdytume savo įsipareigojimus, iš anksto numatome, kokie darbai svarbiausi, susidarome tvarkaraštį (Ef 5:16; Fil 1:10). Jei mūsų planus kas nors suardo, mums nesmagu. Todėl esame dėkingi, kai kiti brangina mūsų laiką ir stengiasi neatimti jo pernelyg daug. Kaip čia galime pritaikyti aukso taisyklę ir parodyti pašnekovui dėmesingumą?

12. Kaip nuspręsti, kada geriausia žmones lankyti?

¹² Pasistenkime išsiaiškinti, kokiu laiku tinkamiausia lankyti žmones. Pagalvokime, kada paprastai mūsų teritorijoje jie būna namie ir kada labiausiai nusiteikę klausytis. Paskui atitinkamai pakoreguokime savo tvarkaraštį. Pastebėta, kad kai kur evangelizacijos darbas našiausias popiet arba pavakary. Jei taip yra ir tavo vietovėje, ar negalėtum bent kartais išeiti į tarnybą būtent tokiu laiku? (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:24.) Matysi, Jehova tikrai palaimins tavo pastangas lankyti žmones jiems patogiausiu metu.

13. Kaip galime rodyti pagarbą savo pašnekovui?

¹³ Kaip dar dera tarnyboje rodyti pagarbą savo pašnekovui? Sutikę  tokį, kuris mūsų klausosi, aišku, turime paliudyti kuo geriau, vis dėlto nedera pas jį užsibūti. Gal žmogus numatęs kokį svarbų darbą. Jei sakosi užsiėmęs, patikinkime, jog kalbėsime labai trumpai, ir savo pažadą tesėkime (Mt 5:37). Kai kurie skelbėjai pastebėjo, jog tikslinga tarti štai ką: „Norėčiau apsilankyti kitą kartą. Bet prieš tai ar nebūtų geriausia iš anksto jums skambtelėti arba pasiųsti žinutę?“ Jeigu atsižvelgiame į žmogaus užimtumą ir taikomės prie jo aplinkybių, sekame Pauliaus pavyzdžiu. Apaštalas, jo žodžiais tariant, neieškojo naudos sau, „bet daugeliui, kad būtų išgelbėti“ (1 Kor 10:33).

14—16. a) Kodėl reikia pasakyti žmogui, kokiu tikslu pas jį lankomės? Prašom pateikti pavyzdį. b) Kaip vienas keliaujantysis prižiūrėtojas užmezga turiningą pokalbį?

¹⁴ Įsivaizduok: tau paskambina telefonu, tačiau balso neatpažįsti. Nei iš šio, nei iš to tavęs teiraujasi, kokį maistą mėgsti. Niekaip nesupranti, kas čia skambina ir ko jam reikia. Iš mandagumo tu tikriausiai tarstelsi žodį kitą, bet leisi suprasti, jog norėtum pokalbį baigti. Kita vertus, jeigu tas asmuo prisistato, pasako esąs mitybos specialistas ir maloniai paaiškina turįs naudingos informacijos, ko gero, mieliau būsi linkęs jį išklausyti.  Mums juk patinka, kai žmonės su mumis kalba konkrečiai ir, žinoma, taktiškai. Kaip tokį mandagumą galėtume rodyti tarnyboje?

¹⁵ Šeimininkui paprastai rūpi, kodėl pas jį atėjome. Mes, aišku, suvokiame turį labai vertingos informacijos ir norime ja kuo greičiau pasidalinti. Vis dėlto kaip nepažįstamajam atrodytų, jei, užuot prisistatę, išpyškintume klausimą, pavyzdžiui: „Kokią pasaulio problemą jūs, jei galėtumėt, išspręstumėt pirmiausia?“ Tiesa, teirautis pašnekovo nuomonės būtina, kad paskui galėtume pereiti prie žinios iš Biblijos. Tačiau minėtu atveju žmogui mintyse turbūt kirbėtų klausimas, kas mes tokie, kodėl norime išgirsti jo nuomonę ir išvis kas čia vyksta. Tad turime stengtis, kad bendrauti su mumis šeimininkui būtų malonu ir paprasta (Fil 2:3, 4). Šito siekiant, kaipgi pradėti šneką?

¹⁶ Savo patirtimi, kaip užmegzti turiningą pokalbį, dalijasi vienas keliaujantysis prižiūrėtojas. Pasisveikinęs su namų šeimininku ir prisistatęs, ištiesia jam lankstinuką Ar norėtumėte žinoti tiesą? ir sako: „Šiandien jūsų gyvenamajame rajone kiekvienam siūlome šį lankstinuką. Jame yra šeši daugeliui rūpimi klausimai. Čia jums.“ Pastebėta, kad po tokio paaiškinimo dauguma žmonių pasijunta patogiau, todėl paprastai pokalbį pavyksta tęsti. Toliau brolis pasiteirauja: „Gal kada ir jums kilo kuris nors iš šių klausimų?“ Jei pašnekovas klausimą pasirenka, jis atskleidžia lankstinuką ir aptaria, kas ta tema rašoma Biblijoje. O jei nepasirenka, brolis, nenorėdamas žmogaus trikdyti, pats parenka vieną iš klausimų ir kalbasi toliau. Pradėti pokalbį, žinoma, yra visokiausių būdų. Kai kuriose šalyse prieš pasakant namų šeimininkui, kokiu reikalu pas jį lankomasi, privalu laikytis tam tikrų formalumų. Visais atvejais svarbiausia yra kreiptis į žmogų taip, kad jam būtų malonu.

17. Ką verta įsidėmėti taikant aukso taisyklę tarnyboje?

¹⁷ Taigi įsidėmėkime, kaip galime taikyti aukso taisyklę tarnyboje. Į kiekvieną žmogų žiūrėkime kaip į asmenybę. Gerbkime namų šeimininko privatumą ir nuosavybę. Stenkimės lankytis tada, kai žmonės namie ir labiausiai nusiteikę išklausyti. Tiesos žinią pateikime taip, kad pašnekovui būtų malonu su mumis bendrauti.

18. Ką gero pasiekiame taikydami aukso taisyklę evangelizacijos darbe?

¹⁸ Su visais elgdamiesi maloniai, būdami taktiški ir supratingi, leidžiame šviesti mūsų šviesai. Žmonės pamato, kokie vertingi Biblijos principai, ir dėl to kyla šlovė dangiškajam Tėvui (Mt 5:16). Į tiesos kelią galime patraukti daugiau žmonių (1 Tim 4:16). Ar asmuo priima Karalystės žinią ar ne, mes džiaugiamės savo darbu, nes atlikti skirtą užduotį stengiamės visomis jėgomis (2 Tim 4:5). Apaštalas Paulius rašė: „Visa darau dėl gerosios naujienos, kad tapčiau jos dalininku“ (1 Kor 9:23). Sekime jo pavyzdžiu ir evangelizacijos darbe visada taikykime aukso taisyklę.