Ar esi ‘Dievo malonės prievaizdas’?
Ar esi ‘Dievo malonės prievaizdas’?
„Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (ROM 12:10).
1. Kuo mus patikina Dievo Žodis?
DIEVO ŽODIS ne sykį patikina, kad Jehova, jeigu nuliūstume širdyje ir apimtų neviltis, nepaliks mūsų. Įsiklausykime, kas apie jį sakoma. „Viešpats prilaiko kiekvieną, kas klumpa, ir pakelia visus gyvenimo palaužtus.“ „Jis gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas“ (Ps 145:14; 147:3). Mūsų dangiškasis Tėvas ir pats pažada: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš — tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, aš tau padėsiu!’“ (Iz 41:13).
2. Kaip Jehova remia savo tarnus?
2 Kaipgi Jehova, esantis nematomame danguje, gali ‘laikyti tavo dešinę’? Kaip jis „prilaiko kiekvieną, kas klumpa“ palaužtas širdgėlos? Jehovos Dievo parama įvairiopa. Per šventąją dvasią savo tarnams jis suteikia „galybės gausą“ (2 Kor 4:7; Jn 14:16, 17). Dievo garbintojai taip pat stiprinami galia, glūdinčia jo įkvėptame Žodyje, Biblijoje (Hbr 4:12). Kaip dar Jehova mus remia? Atsakymo paieškokime Pirmajame Petro laiške.
„Daugeriopa Dievo malonė“
3. a) Ką apie išmėginimus kalba apaštalas Petras? b) Kuo neabejoti ragina Petras kitame savo pirmojo laiško skyriuje?
3 Laiške, skirtame dvasia pateptiesiems bendratikiams, apaštalas Petras rašo, kad šie turi pagrindą džiaugtis, nes jų laukia gausus atlygis. Vis dėlto priduria, jog dabar tenka „truputį paliūdėti įvairiuose išmėginimuose“ (1 Pt 1:1-6). Atkreipkime dėmesį į žodį „įvairiuose“. Iš jo aišku, jog išmėginimų bus ir vienokių, ir kitokių. Tačiau kad broliams nereikėtų spėlioti, kaip ištverti visokiausius išbandymus, Petras čia nesustoja. Jis ragina neabejoti Jehovos parama, kad ir kokie sunkumai užkluptų. Tuo apaštalas patikina kitame savo laiško skyriuje kalbėdamas, kas yra būtina matant, jog „visų dalykų galas arti“ (1 Pt 4:7).
4. Kodėl žodžiai iš 1 Petro 4:10 mus guodžia?
4 Petras rašo: „Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai sulig kiekvieno gautąja malone“ (1 Pt 4:10). Čia žodžiu „daugeriopa“ Petras irgi kalba apie įvairovę, tarsi sakytų, kad išmėginimų yra visokiausių, bet ir Dievas neužtarnautą savo malonę rodo įvairiopai. Kodėl tie žodžiai guodžia? Jie leidžia suprasti, jog vienokį ar kitokį išbandymą, kuris mus slegia, visada atsveria Dievo malonė. Ar iš Petro žodžių įžvelgi, kaip neužtarnauta Jehovos malonė pasireiškia tavo gyvenime? Ogi per bendratikius.
„Patarnaukite vieni kitiems“
5. a) Kas privalu kiekvienam krikščioniui? b) Kokių kyla klausimų?
5 Kreipdamasis į krikščionių bendruomenės narius, Petras ragina: „Visų pirma turėkite apsčiai meilės vieni kitiems.“ Toliau tęsia: „Patarnaukite vieni kitiems [...] sulig kiekvieno gautąja malone [„dovana“, Brb]“ (1 Pt 4:8, 10). Vadinasi, kiekvienam iš mūsų privalu stiprinti kitą krikščionį. Mes atsakingi už kai ką vertinga, kas priklauso Jehovai ir kuo esame įpareigoti dalytis su kitais. Kas gi yra mums duota? Petras sako, kad tai „dovana“. Kokia ši dovana? Kaip galime ‘patarnauti vieni kitiems’?
6. Kokios yra krikščionims duotos dovanos?
6 Dievo Žodis sako: „Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių“ (Jok 1:17). Jehovos tarnai dėl neužtarnautos jo malonės gauna visokį davinį. Viena nepaprasta Dievo dovana yra jo siunčiama šventoji dvasia. Ji padeda mums ugdytis meilę, gerumą, romumą ir kitas Dievui patinkančias savybes. Šitaip išmokstame nuoširdžiai mylėti bendratikius ir noriai jiems padėti. Tikroji išmintis ir pažinimas taip pat yra puikios dovanos, gaunamos per šventąją dvasią (1 Kor 2:10-16; Gal 5:22, 23). Tiesą sakant, visi mūsų gebėjimai, talentai, jėgos yra ne kas kita kaip dovanos, kurias turime skirti savo dangiškojo Tėvo gyriui ir šlovei. Dievas mus įpareigoja visa tai naudoti bendratikių labui, kad jie jaustų neužtarnautą Jehovos malonę.
Kaip patarnauti vieni kitiems?
7. a) Kas pasakyta žodžiu „sulig“? b) Apie ką turėtume pagalvoti ir kodėl?
7 Petras ragina patarnauti „sulig kiekvieno gautąja dovana“. Žodis „sulig“ nurodo, jog mes skiriamės ne tik tuo, kokių bruožų ir gebėjimų turime, bet ir tuo, kiek mes juos išlavinome. Nepaisant šių skirtumų, visi, kaip pasakyta kitame tos eilutės vertime, esame skatinami: „Kokią kiekvienas gavo malonės dovaną, tokia tarnaukite vienas kitam“ (Jr). Be to, žodžiai „patarnaukite [...] kaip geri [...] prievaizdai“ yra įsakymas. Tad pagalvokime: ar tikrai naudoju man duotas dovanas savo bendratikiams stiprinti? (Palygink 1 Timotiejui 5:9, 10.) O gal Jehovos duotais gebėjimais daugiausia naudojuosi savanaudiškiems tikslams — turtui kaupti arba aukštai socialinei padėčiai įgyti? (1 Kor 4:7) Jehova džiaugsis, jeigu turimas dovanas skirsime ‘patarnauti vieni kitiems’ (Pat 19:17; perskaityk Hebrajams 13:16).
8, 9. a) Kaip krikščionys visur patarnauja bendratikiams? b) Kaip tavo bendruomenės broliai ir seserys padeda vieni kitiems?
8 Dievo Žodis rodo, kad pirmojo amžiaus krikščionys įvairiopai patarnaudavo vieni kitiems. (Perskaityk Romiečiams 15:25, 26; 2 Timotiejui 1:16-18.) Šiandien tikrieji krikščionys irgi noriai vykdo įsakymą naudoti turimas dovanas bendratikių labui. Štai keletas pavyzdžių, kaip jie tai daro.
9 Daugelis brolių kas mėnesį valandų valandas praleidžia ruošdami užduotis. Kai jie sueigoje dalijasi dvasiniais lobiais, pačių atrastais per asmenines Biblijos studijas, jų svarūs žodžiai paskatina kiekvieną bendruomenės narį laikytis ištvermingai (1 Tim 5:17). O kiek daug brolių ir sesių drąsina kitus savo šiluma ir atjauta! (Rom 12:15) Kai kurie nuolat lanko tuos, kurie yra prislėgti, ir drauge su jais meldžiasi (1 Tes 5:14). Kiti sustiprina išmėginimo užkluptą bendratikį parašydami jam turiningą nuoširdų laišką. Ne vienas mielai padeda silpnesnės sveikatos krikščioniui atvykti į sueigas. Tūkstančiai liudytojų ateina į pagalbą tiems, kurie po stichinių nelaimių atstatinėja sugadintus namus. Visų šių rūpestingų brolių ir sesių meile bei praktine pagalba ir pasireiškia „daugeriopa Dievo malonė“. (Perskaityk 1 Petro 4:11.)
Kuri yra visų svarbiausia?
10. a) Kokie du tarnystės Dievui aspektai rūpėjo Pauliui? b) Kaip mes sekame Pauliaus pavyzdžiu?
10 Dievo tarnams įteikta ne tik dovana, kurią būtina naudoti bendratikių gerovei, bet ir patikėta tiesos žinia, kuria reikia dalytis su artimu. Apaštalas Paulius įžvelgė šiuos du savo tarnystės Jehovai aspektus. Efezo krikščionims jis rašė apie „Dievo malonės tvarkymą“, jam suteiktą bendruomenės labui (Ef 3:2, Brb). Bet jis kalbėjo ir apie tai, kas dar pavesta: „Dievo pripažinti esą tinkami, kad mums būtų patikėta Evangelija“ (1 Tes 2:4). Kaip ir Paulius, mes žinome, jog turime tarnauti Dievo Karalystės skelbėjais. Uoliai darbuodamiesi evangelizuotojais, sekame Pauliaus, nepailstamai garsinusio gerąją naujieną, pavyzdžiu (Apd 20:20, 21; 1 Kor 11:1). Neabejojame, jog Karalystės žinios skelbimu gelbstimos gyvybės. Bet sykiu, lygiuodamiesi į Paulių, nepraleidžiame progų perduoti „dvasinių dovanų“ savo bendratikiams. (Perskaityk Romiečiams 1:11, 12; 10:13-15.)
11. Kaip žiūrime į pareigą skelbti gerąją naujieną ir ugdyti savo bendratikius?
11 Kuri iš šių krikščionio priedermių svarbiausia? Tai panašu į klausimą, kuris paukščio sparnas svarbesnis. Atsakymas aiškus: paukščiui skristi reikia abiejų sparnų. Ir mums, krikščionims, Dievo tarnyboje reikia vykdyti abi prievoles. Taigi užuot skirstę evangelizacijos darbą ir bendratikių ugdymą į dvi užduotis, mes, kaip ir apaštalai Petras ir Paulius, laikome tai vienu bendru įpareigojimu. Ką tai reiškia?
12. Kaip galime būti įrankiu paties Jehovos rankose?
12 Mes, kaip evangelizuotojai, turimus mokymo įgūdžius naudojame norėdami paliesti žmonių širdis viltinga žinia apie Dievo Karalystę. Taip tikimės padėti jiems tapti Kristaus mokiniais. Sykiu savo gebėjimus bei kitas gautas dovanas aukojame stiprindami bendratikius padrąsinančiais žodžiais ir gerais darbais, per kuriuos pasireiškia neužtarnauta Dievo malonė (Pat 3:27; 12:25). Taip tikimės padėti jiems likti Kristaus mokiniais. Darbuotis tiek ten, tiek čia — skelbti žinią ir ‘patarnauti vieni kitiems’ — yra garbės dalykas, nes šitaip tampame įrankiu paties Jehovos rankose (Gal 6:10).
„Mylėkite vieni kitus broliška meile“
13. Kas atsitiktų, jeigu nustotume ‘patarnauti vieni kitiems’?
13 Paulius bendratikius skatino: „Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Rom 12:10). Meilė tikėjimo broliams ir sesėms skatina mus iš širdies tarnauti nepelnytos Dievo malonės prievaizdais. Gerai žinome, kad jeigu Šėtonas sukliudytų mums ‘patarnauti vienas kitam’, brolijos vienybė susilpnėtų (Kol 3:14, NW). O jeigu nėra tvirtos vienybės, stinga ir uolumo evangelizacijos darbe. Šėtonas mato, kad norint mus, vaizdžiai tariant, nutupdyti, užtektų sužaloti vieną mūsų sparną.
14. Kam naudingas mūsų ‘patarnavimas vienas kitam’? Pateik pavyzdį.
14 ‘Patarnavimas vienas kitam’ naudingas ne tik tiems, kuriems teikiama nepelnyta Dievo malonė, bet ir tiems, per kuriuos ji gaunama (Pat 11:25). Štai vienos poros, dvidešimt devynerių metų Rajano ir dvidešimt penkerių Roni, iš Ilinojaus valstijos (JAV) pavyzdys. Sužinoję, kad uraganas Katrina sugriovė šimtus liudytojų namų, jiedu, broliškos meilės skatinami, susiruošė į pagalbą: išėjo iš darbo, paliko butą, nusipirko seną priekabą, įsirengė, kad galėtų joje gyventi, ir išvyko beveik už 1500 kilometrų, į Luizianos valstiją. Čia išbuvo daugiau nei metus aukodami savo laiką, jėgas bei išteklius bendratikių labui. „Padėdamas nukentėjusiems, pajutau dar artimesnį ryšį su Dievu, — sako Rajanas. — Pamačiau, kaip Jehova rūpinasi savo tarnais.“ Dar priduria: „Triūsdamas drauge su vyresnio amžiaus bendratikiais, labiau išmokau rūpintis kitais. Taip pat supratau, kad Jehovos organizacijoje mums, jaunesniems, apstu darbo.“ Roni pasakoja: „Esu dėkinga, kad galėjau padėti žmonėms. Jaučiuosi dar laimingesnė nei pirma. Žinau, kad ir ateityje man pravers tai, ko čia pasisėmiau.“
15. Dėl kokių rimtų motyvų turime ir toliau tarnauti nepelnytos Dievo malonės prievaizdais?
15 Paklusdami Dievo įsakymams skelbti gerąją naujieną ir ugdyti bendratikius, palaimą jaučiame visi. Tie, kuriems padedame, dvasiškai stiprėja, o mes kupini tokio džiaugsmo, kokį tik davėjas gali patirti (Apd 20:35). Jeigu liudytojai rūpinasi vienas kitu, visoje bendruomenėje vyrauja šilta atmosfera. Tarpusavio meilė ir prisirišimas taip pat aiškiai byloja mus esant tikrus krikščionis. Jėzus pabrėžė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13:35). Svarbiausia, visu tuo šlovinamas mūsų rūpestingas Tėvas, Jehova, trokštantis per savo žemiškuosius tarnus sustiprinti kiekvieną, kam reikia jo paramos. Štai kiek daug rimtų motyvų naudoti savo dovaną tam, kad ‘patarnautume vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai’! Ar taip darysi ir toliau? (Perskaityk Hebrajams 6:10.)
Ar atsimeni?
• Kaip Jehova remia savo tarnus?
• Kas yra mums duota?
• Kaip galime patarnauti bendratikiams?
• Kas mus skatina toliau naudoti gautą dovaną tam, kad ‘patarnautume vieni kitiems’?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 13 puslapyje]
Ar gauta „dovana“ naudojiesi, kad patarnautum kitiems ar kad savo įnorius tenkintum?
[Iliustracijos 15 puslapyje]
Mes skelbiame gerąją naujieną ir palaikome bendratikius
[Iliustracija 16 puslapyje]
Pagalbą teikiantys liudytojai už savo pasiaukojamą dvasią verti pagyrimo
