„Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę“

„Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo“ (JOKŪBO 5:11).

1, 2. Kokius mėginimus ištvėrė viena sutuoktinių pora iš Lenkijos?

HARALDAS ABTAS vos prieš metus tapo Jehovos liudytoju ir štai šiaurės Lenkijos miestą Dancigą (dabar Gdanskas), kuriame jis gyveno, užėmė Hitlerio armija. Tikruosius krikščionis užgriuvo sunkumai, netgi pavojai. Gestapas vertė Haraldą pasirašyti, kad atsižada savo tikėjimo, bet jis atmetė tokį siūlymą. Liudytoją uždarė į kalėjimą, po kelių savaičių išvežė į Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklą. Ten visaip grasino ir mušė. Vienas karininkas, parodęs į krematoriumo kaminą, pasakė: „Nepraeis nė dviejų savaičių, kaip išlėksi pas savo Jehovą, jei ir toliau laikysies tokių įsitikinimų.“

² Kai Haraldą suėmė, jo žmona Elza liko viena su dešimties mėnesių dukrele. Gestapas nepagailėjo motinos: netrukus atėmė kūdikį, o ją pačią uždarė į Osvencimo mirties stovyklą. Vis dėlto ir Elza, ir Haraldas liko gyvi. Sargybos bokšto 1980 metų balandžio 15-osios numeryje pasakojama, kaip jiedu ištvėrė. Haraldas rašė: „Dėl savo tikėjimo Dievu 14 metų praleidau koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose. Manęs klausdavo, ar žmona padėjo visa tai iškęsti. O kaipgi!? Žinojau, kad ji niekada neišsižadės savo tikėjimo, ir tai mane stiprino. Jai geriau matyti mane mirusį negu išleistą į laisvę, bet palūžusį [...]. Ir pati Elza patyrė daug vargo Vokietijos koncentracijos stovyklose.“

3, 4. a) Kokių žmonių pavyzdžiai gali padėti krikščionims ištverti mėginimus? b) Kodėl Biblija skatina įsigilinti į Jobo istoriją?

³ Daugelis liudytojų gali patvirtinti, jog iškęsti nelaimę nelengva. Todėl Biblija visiems krikščionims pataria: „Imkite, broliai, vargų pakentimo ir kantrybės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu“ (Jokūbo 5:10). Šimtmečiais daug Dievo tarnų būdavo persekiojami  be jokio pagrindo. Tokio didelio „debesies liudytojų“ pavyzdys ir mus skatina ištvermingai bėgti krikščionims paskirtose lenktynėse (Hebrajams 11:32-38; 12:1).

⁴ Iš tų žmonių, apie kuriuos pasakojama Biblijoje, Jobas yra ypatingos ištvermės vyras. Jokūbas rašė: „Štai mes vadiname palaimintais ištverminguosius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo“ (Jokūbo 5:11). Skaitydami apie Jobą, galime įžvelgti, koks atlygis laukia tų, kurie Jehovai ištikimi ir yra jo laiminami. Svarbiausia, sužinome tiesas, padedančias mums iškęsti negandas. Jobo knygoje randame atsakymus į keletą klausimų. Kodėl būtina suvokti, jog per mėginimus sprendžiami svarbūs klausimai? Kokios savybės ir nuostatos padeda ištverti? Kaip galime sustiprinti kenčiančius bendratikius?

Mokėkime žvelgti plačiau

5. Kokio esminio dalyko reikia nepamiršti, kai esame mėginami arba gundomi?

⁵ Kad užklupti nelaimių nepalūžtume dvasia, turime mokėti žvelgti plačiau į susidariusią padėtį. Antraip asmeniniai sunkumai užtemdys dvasinį regėjimą. Esminis klausimas — ar liksime ištikimi Dievui. Dangiškasis Tėvas kreipiasi tiesiai į mus: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi“ (Patarlių 27:11). Kokia didžiulė garbė! Mes, silpni ir netobuli, galime nudžiuginti savo Kūrėją. Taip yra tada, kai iš meilės Jehovai atlaikome mėginimus, nepasiduodame gundymams. Tikra krikščioniška meilė viską ištveria. Ji niekada nepralaimi (1 Korintiečiams 13:7, 8).

6. Kaip ir kiek Šėtonas tyčiojasi iš Jehovos?

⁶ Jobo knygoje aiškiai sakoma, kad Šėtonas tyčiojasi iš Jehovos. Taip pat atskleidžiama, koks nedoras yra šis nematomas priešas, kaip trokšta suardyti mūsų santykius su Dievu. Kaip Jobą, taip iš esmės visus Jehovos tarnus Šėtonas kaltina savanaudiškumu ir stengiasi įrodyti, kad jų meilė Dievui gali atšalti. Velnias tyčiojosi iš Dievo tūkstančius metų. Kai šis maištininkas buvo išmestas iš dangaus, balsas iš ten sakė, kad jis yra „mūsų brolių kaltintojas“, skundžiantis juos „Dievui dieną ir naktį“ (Apreiškimo 12:10). Likdami ištikimi Aukščiausiajam per mėginimus, parodome, kad šie kaltinimai nepagrįsti.

7. Kaip galime nepasiduoti kūno silpnybei?

⁷ Nepamirškime: Velnias pasinaudos kiekvienu mūsų sunkumu, kad tik atitrauktų nuo Jehovos. Kada jis gundė Jėzų? Kai Dievo Sūnus buvo alkanas po ilgo pasninko (Luko 4:1-3). Tačiau Jėzus nepritrūko dvasinės stiprybės ir ryžtingai atmetė Velnio viliones. Kad nesuglebtume varginami kokios nors kūno silpnybės, pavyzdžiui, ligos arba senatvės, svarbu įtempti visas dvasines jėgas! Nenuleidžiame rankų,  net jeigu „mūsų išorinis žmogus vis nyksta“, nes „vidinis diena iš dienos atsinaujina“ (2 Korintiečiams 4:16).

8. a) Kaip mus gali pakirsti slegiantys jausmai? b) Kokia buvo Jėzaus nuostata?

⁸ Mūsų dvasingumą gali silpninti ir slegiantys jausmai. Juk neretai vienas ar kitas krikščionis sielojasi: kodėl Dievas leido, kad taip atsitiktų, arba kodėl anas brolis mane taip įžeidė? Tokios emocijos verčia visą dėmesį sutelkti į savo aplinkybes ir tada pamirštama, kad sprendžiasi esminis klausimas. Klaidingi trijų draugų samprotavimai Jobo dvasią liūdino tiek pat, kiek liga skaudino kūną (Jobo 16:20; 19:2). O jeigu ilgai ant ko nors pykstame, tai, pasak Pauliaus, duodame „vietą [kitaip tariant, šansą] velniui“ (Efeziečiams 4:26, 27). Užuot pasinėrę į liūdesį, rūstinęsi arba pernelyg daug galvoję apie patiriamą neteisybę, krikščionys verčiau turėtų sekti Jėzumi ir visa ‘pavesti teisingajam Teisėjui’ — Jehovai Dievui (1 Petro 2:21-23). Apsiginklavę Kristaus mintimi, turėsime geriausią priemonę atremti Šėtono išpuolius (1 Petro 4:1).

9. Ką Dievas laiduoja, kai nešame naštas arba esame gundomi?

⁹ Svarbiausia, niekad nemanykime, kad mus ištinka bėdos dėl Dievo nemalonės. Tokia klaidinga mintis vargino Jobą tada, kai tariami guodėjai apibėrė jį šiurkščiais žodžiais (Jobo 19:21, 22). Biblija mus patikina: „Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo“ (Jokūbo 1:13). Priešingai, Jehova pažada padėti nešti visokias mūsų naštas ir išvaduoti iš įvairiausių gundymų (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]; 1 Korintiečiams 10:13). Per negandas glausdamiesi kuo arčiau prie Jehovos, savo padėtį vertinsime blaiviai ir sėkmingai pasipriešinsime Velniui (Jokūbo 4:7, 8).

Kas padeda ištverti

10, 11. a) Kas padėjo Jobui ištverti? b) Kaip Jobas guodėsi gryna sąžine?

¹⁰ Nors Jobo padėtis buvo nepavydėtina — įžeidinėjo net „guodėjai“, trikdė nežinomybė, dėl ko ištiko nelaimės, — šis vyras liko ištikimas. Ko pasimokome iš tokios ištvermės? Be abejonės, jis atsilaikė todėl, kad buvo atsidavęs Jehovai. Patriarchas buvo „dievobaimingas, besišalinantis pikta“ (Jobo 1:1). Tai — jo gyvenimo kelias. Jobas neišsižadėjo Jehovos, nors ir nesuvokė, kodėl netikėtai viskas pakrypo į blogąją pusę. Žmogus neabejojo turįs tarnauti Dievui tiek palankiomis, tiek nepalankiomis aplinkybėmis (Jobo 1:21; 2:10).

¹¹ Jobas raminosi ir savo gryna sąžine. Kai atrodė, jog gyvenimas eina į pabaigą, jis guodėsi, kad kiek galėdamas rėmė kitus, nepažeidė teisingų Jehovos normų, nesusiteršė jokiu klaidingu garbinimu (Jobo 31:4-11).

12. Kaip Jobas reagavo į Elihuvo patarimą?

¹² Žinia, Jobo požiūrį reikėjo kiek pataisyti. Jis nuolankiai sutiko, o tai irgi padėjo lengviau ištverti nelaimes. Jobas pagarbiai klausėsi išmintingų Elihuvo patarimų ir noriai leidosi Jehovos pataisomas. „Kalbėjau apie tai, ko nesupratau, — prisipažino patriarchas. — Gėdijuosi visko, ką esu pasakęs, ir atgailauju dulkėse ir pelenuose“ (Jobo 42:3, 6). Nors ir kankinamas ligos, Jobas džiaugėsi įgijęs teisingesnį požiūrį ir tai dar daugiau suartino jį su Dievu. Jobas tvirtino: „Žinau, kad tu [Jehova] gali visa padaryti“ (Jobo 42:2). Jehova apsakė jam savo didybę ir dabar šis vyras geriau perprato, kas pats esąs, palyginus su Kūrėju.

13. Kokią palaimą patyrė gailestį parodęs Jobas?

¹³ Galiausiai Jobas parodė ir puikų gailestingumo pavyzdį. Nors tariamieji  guodėjai patriarchą labai įžeidė, šis paprašytas meldėsi už juos. Po šito Jehova grąžino Jobui sveikatą (Jobo 42:8, 10). Mums irgi padės ištverti ne pagieža, o meilė ir gailestis. Nuviję šalin apmaudą, patirsime dvasinę atgaivą ir, aišku, Jehovos palaimą (Morkaus 11:25).

Ištverti mums padeda išmintingi patarėjai

14, 15. a) Kokios savybės padės patarėjui paguosti kitus? b) Paaiškink, kodėl Elihuvas gebėjo puikiai padėti Jobui.

¹⁴ Iš Jobo istorijos taip pat sužinome, kiek padeda išmintingas patarėjas. Jis nelaimėje yra tarsi tikras brolis (Patarlių 17:17, Brb). Tačiau kai kurie gali ne nuraminti, o įskaudinti, kaip buvo Jobui. Geras patarėjas turi, kaip ir Elihuvas, rodyti atjautą, pagarbą, gerumą. Vyresniesiems ir kitiems brandiems krikščionims galbūt tenka pataisyti kurio nors sunkumų prislėgto brolio požiūrį ir to jiems reikėtų pasimokyti iš Jobo knygos (Galatams 6:1; Hebrajams 12:12, 13).

¹⁵ Daug gero galime pasisemti skaitydami, kaip Elihuvas atliko savo užduotį. Jis ilgai ir kantriai visų klausėsi ir tik paskui nurodė klaidingus trijų Jobo draugų samprotavimus (Jobo 32:11; Patarlių 18:13). Šis jaunuolis kreipėsi į Jobą vardu ir kalbėjo kaip bičiulis (Jobo 33:1). Skirtingai nei trys „guodėjai“, nelaikė savęs aukštesniu už patriarchą. „Aš irgi paimtas iš molio“, — sakė Elihuvas. Jis nenorėjo apsunkinti kenčiančio Jobo neapgalvotais žodžiais (Jobo 33:6, 7; Patarlių 12:18). Nekalbėjo kritiškai apie Jobo praeitį, bet pagyrė jį už teisumą (Jobo 33:32, NW). Svarbiausia, Elihuvas į Jobo padėtį žiūrėjo kaip Jehova ir padėjo patriarchui sutelkti dėmesį į tai, kad Aukščiausiasis nedaro nieko bloga (Jobo 34:10-12). Šitas patarėjas skatino Jobą laukti Dievo sprendimo, o ne iškelti savo teisumą (Jobo 35:2; 37:14, 23). Vyresniesiems ir kitiems krikščionims tikrai naudinga apmąstyti tokius pamokymus.

16. Kaip trys Jobo „guodėjai“ tapo Šėtono įrankiais?

¹⁶ Išmintingi Elihuvo patarimai visiškai skyrėsi nuo Elifazo, Bildado ir Cofaro įžeidžių žodžių. „Jūs nekalbėjote teisingai apie mane“, — pasakė šiems Jehova (Jobo 42:7, Brb). Nors trijulė tikino turinti geriausius ketinimus, elgesys išdavė juos esant ne ištikimus draugus, o tapus Šėtono įrankiais. Jie nuo pat pradžių padarė nepagrįstą išvadą, kad Jobas pats kaltas dėl ištikusių nelaimių (Jobo 4:7, 8; 8:6; 20:22, 29). Pasak Elifazo, Dievas nepasitiki savo tarnais ir nepaiso, ar mes teisingi, ar ne (Jobo 15:15; 22:2, 3). Šis vyras net primetė Jobui nebūtas nuodėmes (Jobo 22:5, 9). O Elihuvas patriarchą sustiprino dvasiškai. Toks ir turi būti meilingas patarėjas.

17. Ką dera turėti omenyje, kai esame mėginami?

 ¹⁷ Visi, kurie esame pasiryžę ištverti, iš Jobo knygos sužinome dar kai ką. Meilingasis Dievas mato mūsų padėtį, tad nori ir gali visaip padėti. Jau minėjome, ką patyrė Elza Abt. Štai kokia jos išvada: „Dar prieš suėmimą gavau iš vienos liudytojos laišką, kuriame ji rašė, kad užklupus sunkiems mėginimams Jehovos dvasia padeda išsaugoti vidinę ramybę. Pamaniau, jog sesė truputį perdeda. Bet per savo pačios patirtus išbandymus įsitikinau jos žodžių teisingumu. Išties taip ir būna. Sunku įsivaizduoti, jeigu pats nepatyrei. Aš tai patyriau. Jehova padeda.“ Taigi Elza kalbėjo ne ką Jehova galėjo padaryti ar padarė prieš tūkstančius metų, Jobo dienomis. Ne, ji pasakojo apie mūsų laikus. Tikrai, „Jehova padeda“.

Laimingas, kuris ištveria

18. Ką Jobas laimėjo savo ištverme?

¹⁸ Nedaugeliui gali nutikti tai, ką patyrė Jobas. Bet kaip ir jis, turime tvirtą paskatą išsaugoti savo ištikimybę Dievui, kad ir kokių išbandymų mums primestų ši santvarka. Ištvermė netgi praturtino Jobo gyvenimą — patriarchą ištobulino (Jokūbo 1:2-4). Sustiprino jo santykius su Dievu. „Buvau girdėjęs gandus apie tave, bet dabar mano akys mato tave“, — tvirtino Jobas (Jobo 42:5). Šėtono melas buvo paneigtas, nes jam nepavyko palaužti Jobo. Po daugelio šimtmečių Jehova vėl paminėjo Jobą kaip teisumo pavyzdį (Ezechielio 14:14). Pasakojimas apie jo ištikimybę, ištvermę ir šiandien įkvepia Dievo tarnus.

19. Kodėl manai, jog verta ištverti?

¹⁹ Laiške pirmojo amžiaus krikščionims Jokūbas rašė, kad ištverminguosius lydi pasitenkinimas. Taip pat pasakė, jog Jehova gausiai atlygina savo ištikimiems tarnams (Jokūbo 5:11). Jobo 42:12 skaitome: „Viešpats laimino vėlesnį Jobo gyvenimą labiau negu jo pradžią.“ Dievas davė antra tiek visko, ką patriarchas buvo praradęs, apdovanojo jį ilgu laimingu gyvenimu (Jobo 42:16, 17). Skausmas, kančios, širdgėla, kuriuos galbūt patiriame dabar, baigiantis šiai sistemai, Jehovos naujajame pasaulyje nebevargins mūsų ir nebus net minimi (Izaijo 65:17; Apreiškimo 21:4). Žinodami apie Jobo ištvermę, būkime nusiteikę Jehovos padedami sekti šio vyro pavyzdžiu. Biblijoje žadama: „Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes, kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems“ (Jokūbo 1:12).

Kaip atsakytum?

• Kaip galime džiuginti Jehovos širdį?

• Kodėl nedera manyti, kad sunkumai mus užgriūva dėl Dievo nemalonės?

• Kas padėjo Jobui ištverti?

• Kaip galime sekti Elihuvu norėdami sustiprinti bendratikius?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 28 puslapyje]

Geras patarėjas rodo atjautą, pagarbą, gerumą

[Iliustracijos 29 puslapyje]

Elza ir Haraldas Abtai