„Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“

Anksčiau ir dabar. Biblijos principai jį pakeitė

JAUNYSTĖJE Adrianas dažnai niršdavo ir gieždavo apmaudą. Dėl ūmaus būdo tuoj pratrūkdavo pykčiu. Jis gėrė, rūkė, gyveno amoraliai. Adrianas priklausė pankams, o ant kūno buvo pasidaręs tatuiruotę, atspindinčią anarchistines pažiūras. Prisimindamas tuos metus jis sako: „Plaukus kirpdavausi pankų stiliumi, standindavau klijais ir kartais dažydavau raudona ar kitokia spalva.“ Taip pat buvo prasidūręs nosį.

Adrianas su keletu kitų maištingų jaunuolių apsigyveno landynėje. Čia gerdavo ir svaigindavosi narkotikais. „Vartojau fenaminą, švirkšdavausi kartu su diazepamo dariniais bei visokiais kitais, kokių tik galėdavau gauti, — prisimena jis. — Kai narkotikų ar klijų neturėdavau, prisileisdavau iš automobilių benzino ir uostydavau jį.“ Susidėjęs su gatvių nusikaltėliais, Adrianas tapo pavojingas, žiaurus. Aplinkiniai vengė turėti su juo ką nors bendra. Tačiau blogų kompanijų nestigo.

Pamažu Adrianas suvokė, jog tie vadinamieji draugai bendravo su juo tik savanaudiškais tikslais. Be to, jis pripažino: „Pykčiu ir smurtu nieko nepasieksi.“ Jausdamas tuštumą bei nusivylimą, Adrianas paliko savo bendrus. Radęs vienoje statybos aikštelėje žurnalą Sargybos bokštas, buvo sužavėtas Biblija pagrįsta žinia. Po kiek laiko prasidėjo Biblijos studijos su Jehovos liudytojais. Adrianas noriai atsiliepė į raginimą: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ (Jokūbo 4:8) Greitai suprato, jog būtina taikyti Šventojo Rašto principus.

Vis geresnis Biblijos supratimas paveikė į gera Adriano sąžinę ir paskatino atsisakyti ankstesnės gyvensenos. Padedamas kitų jis išmoko valdyti ūmų būdą, tvardytis. Dievo Žodžio galia jis visiškai pasikeitė. (Hebrajams 4:12)

Kaip Biblija galėjo šitaip stipriai paveikti? Rašto žinios padeda mums „apsivilkti nauju žmogumi“. (Efeziečiams 4:24) Mūsų asmenybė taikant tikslų Biblijos pažinimą keičiasi. Tačiau kaip tas pažinimas žmones pakeičia?

Pirma, skaitant Bibliją išryškėja mūsų netinkami bruožai, kurių reikia atsikratyti. (Patarlių 6:16-19) Antra, Raštas skatina rodyti per Dievo šventąją dvasią ugdomas pageidautinas savybes. Tai — „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“. (Galatams 5:22, 23)

Aiškesnis Dievo reikalavimų supratimas padėjo Adrianui ištirti save bei suvokti, kokius bruožus turi ugdytis ir kokius atmesti. (Jokūbo  1:22-25) Tačiau tai buvo tik pradžia. Be pažinimo, dar reikėjo skatinančio motyvo, kad atsirastų noras keistis.

Adrianas sužinojo, kad trokštamas naujas žmogus formuojamas „pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė“. (Kolosiečiams 3:10, Brb) Jam pasidarė aišku: krikščionies asmenybė turi būti panaši į paties Dievo. (Efeziečiams 5:1) Studijuodamas Bibliją Adrianas įgijo žinių apie tai, kaip Dievas elgėsi su žmonija, ir atkreipė dėmesį į puikias Jo savybes: meilę, malonumą, gerumą, gailestį, teisingumą. Šios žinios paskatino Adrianą pamilti Dievą ir stengtis būti tokiu žmogumi, koks patinka Jehovai. (Mato 22:37)

Melsdamas Dievą šventosios dvasios Adrianas per laiką įstengė suvaldyti ūmų savo charakterį. Dabar jiedu su žmona uoliai padeda kitiems pakeisti gyvenimą semiantis pažinimo iš Biblijos. „Daugelio mano draugų jau nebėra, o aš gyvas ir džiaugiuosi laiminga šeima“, — sako jis. Šiandien jis pats paliudija, kaip Biblija gali pakeisti žmonių gyvenimą į gera.

[Anotacija 25 puslapyje]

„Pykčiu ir smurtu nieko nepasieksi“

[Rėmelis 25 puslapyje]

Biblijos principai naudingi

Štai keletas Biblijos principų, kurie padėjo daugeliui ūmių, karšto būdo žmonių tapti taikiais:

„Gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei.“ (Romiečiams 12:18, 19) Leiskite Dievui nuspręsti, kada ir kam keršyti. Jis tai padarys įvertindamas visus faktus, ir bet koks jo atpildas bus tobulai teisingas.

„Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vietos velniui.“ (Efeziečiams 4:26, 27) Kartais galbūt supykstame teisėtai. Jei taip atsitinka, turime liautis rūstavę. Kodėl? Nes tai gali pastūmėti padaryti ką nors bloga, o tada paliktume „vietos velniui“ ir patirtume Jehovos Dievo nemalonę.

„Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio, neapmaudauk, nes tai tik į pikta veda.“ (Psalmyno 37:8) Netvardomos emocijos pastūmėja prie nevaldomų veiksmų. Jei kas nors nesutramdo įniršio, gali žodžiais ar poelgiais įskaudinti kitus.