Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ką sako tėvai

Ką sako tėvai

Ką sako tėvai

Kaip augančiam vaikui skiepyti paklusnumą? Kaip artėjant paauglystei mokyti jį praktinių įgūdžių? Štai ką pasakoja tėvai iš įvairių pasaulio kampelių.

BENDRAVIMO IR BUITINIAI ĮGŪDŽIAI

„Kai susirinkę prie stalo drauge aptariame dienos įspūdžius, vaikai mokosi klausytis. Matydami, jog mama ir tėtis jų atidžiai klausosi, jie ugdosi pagarbą vienas kitam ir sau“ (Ričardas, Britanija).

„Kaip gera matyti vaikus, rodančius tarpusavio pagarbą ir be mūsų įsikišimo sprendžiančius nesutarimus. Jie drąsiai bendrauja su suaugusiais žmonėmis“ (Džonas, Pietų Afrikos Respublika).

„Dėl žmogiško netobulumo kartais savo vaikus nejučiomis įskaudinu. Kai taip nutinka, labai svarbu jų atsiprašyti“ (Dženel, Australija).

„Mokome vaikus namų ruošos. Darbuodamiesi kitų labui, jie prisideda prie šeimos santarvės ir jaučiasi esą naudingi“ (Klaivas, Australija).

„Nors mokyti vaikus supratingumo, pagarbos ir atlaidumo nelengva, tai būtina“ (Juko, Japonija).

HIGIENA IR SVEIKATA

„Kol vaikai buvo maži, mokėme juos praustis, tai paversdami pramoga. Naudodavome šampūną, ant kurio buteliukų būdavo pavaizduoti animacinių filmukų veikėjai, turėjome gyvūnėlių formos muiliukų ir kempinių“ (Edgaras, Meksika).

„Kai gyvenome be vandentiekio, visada pasirūpindavau, kad patogioje vietoje būtų muilo bei vandens ir, parėję namo, galėtume nusiplauti rankas“ (Indjuerens, Nigerija).

„Vaikams kasdien ruošiame visavertį maistą ir aiškiname, kodėl būtina sveikai maitintis. Jiems smalsu, iš ko gaminami įvairūs patiekalai, todėl mielai man padeda ruošti valgį. Bendra veikla suartina“ (Sandra, Britanija).

„Savo pavyzdžiu rodome, kaip svarbu sportuoti. Vaikams patinka kartu su šeima bėgioti, plaukioti, žaisti tenisą, krepšinį ar važinėtis dviračiais. Jie pamato, kad judėti ne tik naudinga, bet ir smagu“ (Keren, Australija).

„Labiausiai vaikai trokšta būti drauge su tėvais. To negali kompensuoti niekas — nei pinigai, nei dovanos, nei kelionės. Dirbu tik iki pietų, kol vaikai būna mokykloje. Antrą dienos pusę skiriu jiems“ (Romina, Italija).

DRAUSMINIMAS

„Supratome, jog auklėjant vaiką vienintelio geriausio metodo nėra. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kartais užtenka nuoširdžiai pasikalbėti, o kai kada reikia ir nubausti, tarkim, už prasižengimą neleisti daryti, ką jis labiausiai mėgsta“ (Ogbitis, Nigerija).

„Visada prašome vaikų pakartoti, ką jiems sakėme, kad žinotume, ar teisingai mus suprato. O tada laikomės savo žodžio. Jei norime, kad vaikai atidžiai mūsų klausytųsi, turime būti reiklūs ir už neklusnumą nubausti“ (Klaivas, Australija).

„Pastebėjau, jog drausminant vaiką veiksminga prisėsti, kad abiejų akys būtų viename lygyje. Tuomet jis atidžiau klausosi. Be to, šitaip geriau mato mano veido išraišką, o ji iškalbingesnė už žodžius“ (Dženifer, Australija).

„Stengiamės vaikams nepriekaištauti: „Tu niekada manęs neklausai!“ Šios taisyklės laikomės net tada, kai taip sakyti turime pagrindo. Be to, niekada vieno vaiko nepeikiame kitam girdint. Ką reikia, pasakome tyliai į ausį arba pasivedę į šalį“ (Rudis, Mozambikas).

„Vaikai labai imlūs ir jiems patinka mėgdžioti kitus. Kadangi bendramoksliai, žiniasklaida ir apskritai visuomenė jiems daro žalingą įtaką, turime diegti teisingais principais pagrįstas moralės normas. Tai padeda atsispirti viskam, kas nedora“ (Greguaras, Kongo Demokratinė Respublika).

„Drausminant svarbu nenuolaidžiauti, būti teisingam ir nekeisti savo nuomonės. Vaikai privalo žinoti, kad už neklusnumą bausite ir kad jūsų žodis tvirtas“ (Ovenas, Anglija).

[Anotacija 14 puslapyje]

„Neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs“ (Kolosiečiams 3:21)

[Rėmelis/iliustracija 15 puslapyje]

ŠEIMOS DALINASI PATIRTIMI

Kaip nepilnoje šeimoje užauginti dorus vaikus

Interviu su Lusinda Forster

Kas jums sunkiausia auklėjant vaikus?

Auginti vaikus nelengva ir dviese, o vienišai mamai visur suspėti ir viskam užtekti jėgų ypač sunku. Juk reikia rasti laiko įdiegti teisingus principus, vertybes ir dar drauge pailsėti, pasilinksminti. Deja, kad atlikčiau namų ruošos darbus, neretai aukoju net laisvalaikį.

Kaip pavyksta su dukromis išlaikyti artimus santykius?

Po skyrybų vaikai paprastai jaučiasi nesaugiai ir būna irzlūs. Pastebėjau, jog tokiu atveju labai padeda žvilgsnio kontaktas ir ramus balso tonas. Lukteriu, kol nuslūgs emocijos, o tada, visko per daug nesureikšmindama, stengiuosi pasakyti, kas man kelia nerimą. Paprašau mergaičių išsakyti savo nuomonę, atidžiai išklausau ir parodau, jog man rūpi jų jausmai. Domiuosi, kaip joms sekasi mokykloje, ir pagiriu už pastangas. Visada valgome kartu, ir prie stalo vyrauja šilta atmosfera. Be to, dažnai kartoju, kaip jas myliu.

Kaip palaikote drausmę?

Vaikai turi žinoti jiems nustatytas ribas ir būti tikri, kad jos nesikeičia. Drausminti stengiuosi švelniai, bet tvirtai. Samprotauju su dukromis ir paaiškinu, kas ir kodėl buvo blogai. Prieš imdamasi drausminti darau viską, kad jos atsivertų ir suprasčiau jų poelgio priežastis. Jei būnu neteisi, pavyzdžiui, ne taip jas suprantu, — atsiprašau.

Kaip mokote vaikus pagarbumo?

Primenu dukroms, ko mokė Jėzus: elgtis su kitais taip, kaip norėtume, kad būtų elgiamasi su mumis (Luko 6:31). Skatinu mergaites nesutarimus spręsti tarpusavyje ir mokau, kaip svarbu kalbėti maloniai, net kai būna prislėgtos nuotaikos.

Kaip atsipalaiduojate?

Išvažiuoti atostogų išgalime ne visada, todėl laikraščių skelbimuose ieškome nebrangių pramogų. Drauge iškylaujame, einame į medelynus pasigėrėti augalais. Savo darže auginame prieskonines žoleles. Mums patinka iš jų ruošti įvairius mišinius. Atgauti jėgas labai svarbu, net jei laiką leidžiame tik šalia esančiame parke.

Kas jus džiugina?

Gyventi nepilnoje šeimoje nėra lengva, bet jaučiamės labai artimos tarpusavyje ir išmokome vertinti tai, ką turime. Man patinka stebėti, kaip formuojasi kiekvienos dukros asmenybė. Kol kas mergaitėms gera būti su manimi, ir aš branginu jų draugiją. Jos perpranta mano nuotaiką ir kartais mane tiesiog apkabina, tuo parodydamos meilę. Tai labai sušildo širdį. O svarbiausia — patiriame, kaip rūpestingas ir mylintis Kūrėjas mums padeda, kai užklumpa bėdos. Iš Biblijos semiuosi stiprybės būti gera mama (Izaijo 41:13).

[Iliustracija]

Lusinda su dukromis Bri ir Šei